Civilizacijos raidą gali stimulituoti tik bendras išorinis priešas
Kaip ten bebūtų, bet žmogus niekada taikiai negyvens, nes parazituojanti gyvybės rūšys privalo realizuoti savo vidinį agresyvų potencialą. Tam pasitelkiant ginklus – biologiniai, cheminiai ir kiti; psichologinį smurtą (socialiniai įtakos svertai – manipuliuojant politiniai ekonominiais sprendimais arba, jeigu imti smulkintis – vidiniai buitiniai konfliktai šeimose).
Žmogus turi išlikti balanse ir nuolatos kovoti už savo dabartį, kas ir daroma nuolatiniame darbe ( samdomame ar savarankiškame versle ), “išsikraunant” vykdant tam tikras užduotis (slopinimo efektas) arba konkuruojant (kenkiant kitiems dalyviams).
Esmė šios minties kitokia. Žmonės gana intelektualūs bei naujos kartos tampa pažangesnėmis, o lygiagrečiai sparčiai evoliucionuoja(arba progresuoja) mokslas, kuriuo jau nebesuvaldyti kokia nors sistema (nors bandoma rūšiuoti žmones, neprileidžiant defektuotų asmenų) – nes galutinis (dažniausiai) mokslo akcentas skiriamas karinei pramonei arba svarbiai medicinos pramonei.
Atrastos ir suformuotos žinios bei pritaikytos technologinės laboratorijos reikalauja ypatingai atsakingo požiūrio iš visuomenės subjektų. O pastarųjų mokslinių junginių egzistavimas galimas tik turint tikslingą pritaikymo tikslą (“bendrą išorinį priešą”), kuriuo turi tapti ne Žemės planetos subjektai (mokslo prasme ir karinių technologijų pritaikyme).
NB: Iš kitos pusės, virtualumas decentralizuoja informacijos srautą ir bet kuri smulki grupė gali tapti pavojumi didžiajai visuomenės daliai ( tarkim branduolinio ginklo konstravimas ir sprogdinimas) arba , atvirkščiai, nuveikti pozityvia linkme – atradimuose, technologijų sprendimuose.
Tačiau, vis vien reikalingas reguliatorius šiems procesams stebėti ir savalaikiškai įsikišti. Tiesiog būtinas.
Šioje vietoje ir atsiskleidžia, kodėl negalima demokratija (kaip tokios norėtųsi daugeliui), kodėl negalima paleisti dabartinės (nepakankamai išsilavinusios) visuomenės laisvam egzistavimui.
Tas paaiškina būtiną globalizacijos aktualumą, koncentruojant įvairių visuomenių į vieną visuotinį reguliavimo centrą. Taip išvengiant netikėtų išpuolių , neidentifikuojant jų organizatorių, bei išsaugant produktyvų tobulėjimą visumos.
Totali kontrolė yra būtina, bet ji neturėtų perkirsti žmogaus vystymosi raidos. Ir agresyvioji žmogaus pusė privalo krypti į Visatos erdvę, o tam būtinas išsilavinimas ir noras pažinti.
Patinka:
Būkite pirmi kuriem tai patinka įrašas.