kas turi akis - tas mato

Reblogged from Douktris's Blog:

bet gojiski avinai toliau ramiai rupsnoja zolele jewrogavnojuzo aptvare. kol kas….

Danguje vėl chemija... siųskit vaizdus

Reblogged from Johnsono ne'Blog'as:

Šiandien saulėta diena, kaip taisyklė, saulės pusėje vien išsiplėtę ar besiplečiančios, susikryžiuojančios, persidengiančios juostos.

Siųskit nuotraukas adresu: skywatchkaunas [@] gmail taškas com

Chemtrails: Kaunas 2012.01.28 (atnaujinta)

Reblogged from Skywatch Kaunas:

Protesto forma prieš globalistus Davose

Reblogged from matricalietuvoje:

Nėra Laučiaus, nėra VSD problemos

Landsbergyniai patvoriniai kedofilai

Referendumas kol kas Latvijoje

O kas būtų, jei referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antrąja valstybine vyktų Lietuvoje? Ar beturime moralinę teisę piktintis stiprėjančiu rusų nacionalizmu?

Štai ir prasidėjo tai, kas dar prieš kokius 5 metus atrodė visiškai neįtikėtina. Latvijoje vyks referendumas dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja valstybine kalba.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti simboliniu rusiško kapitalo akibrokštu baltiškajam nepriklausomybės siekiui, iš anksto pasmerktu nesėkmei. Tačiau geriau pagalvojus viskas pasirodo kur kas rimčiau. Juk ne veltui latviai puolė į tokią paniką ir jau svarstoma, ką daryti, jei referendumas vis dėlto pavyks.

O kas būtų, jei panašus referendumas vyktų Lietuvoje?

Rusų tautinis išdidumas stiprėja ne tik Latvijoje

Sparčiai nykstant baltų tautoms, galvas pakėlė ne tik Lietuvos lenkai. Ir rusai pradėjo aktyviai kovoti už savo tiek kultūrines, tiek politines teises. Ir ne tik Latvijoje ar Estijoje. Vis dažniau tenka išgirsti tautiečių paverkšlenimų, kad tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje tenka kalbėti rusiškai, kadangi rusai nesiteikia kalbėti lietuviškai.

Ir man pačiam ne kartą teko susidurti su demonstratyviu Lietuvos rusų nenoru kalbėti lietuviškai. Ne taip seniai, perkant gėles šalia vienų Vilniaus kapinių, jauna rusaitė pardavėja provokuojančiai apsimetinėjo, kad nesupranta lietuviškai. Žiūrėjo į mane įžūliu žvilgsniu, šypsojosi, ir tiek. Net pats nustebau, kai nusileidau ir pradėjau kalbėti rusiškai, nors nė trupučio nesuabejojau, kad ji puikiausiai moka lietuvių kalbą.

Iš dalies – senstu ir tiesiog tingiu pradėti diskusijas su agresyviai nusiteikusia nacionaliste apie valstybinę kalbą ir pan. Tačiau ne tik tai. Aš nebesijaučiu turįs teisę priekaištauti.

Iš principo, jaunosios rusaitės elgesys priminė mano paties jaunystę. Prieš kokius 25 metus ir pats lygiai taip pat elgiausi. Laikiau rusus okupantais, jų nenorą mokytis lietuvių kalbos – įžeidimu sau ir visai lietuvių tautai.

Galbūt todėl dabar galiu suprasti ir jaunąją gėlių pardavėją, ir jos bendraminčius. Kodėl jie turėtų gerbti valstybę, kuria vis labiau šlykštimės ir mes, lietuviai? Kodėl turėtų gerbti tautą, kuri visai nebegerbia pati savęs?

Lietuvos valdžia tyčiojasi iš rusų ir Rusijos neturėdama tam jokio moralinio pagrindo

Visas Lietuvos oficialusis diskursas persmelktas neapykanta rusams. Visų pirma, istorija. Vos ne dėl visų Lietuvos istorinių bei dabartinių bėdų oficialiai kaltinama Rusija.

Puldinėjo Lietuvą, okupavo, persekiojo, trėmė mus, naikino ir pan. Netgi dabar praėjus 20 metų po TSRS pabaigos, apgailėtini Lietuvos intelektualai neatsisako įpročio kaltę dėl visų tautos trūkumų versti ją „suluošinusiai“ tarybų valdžiai.

Betgi iš tikrųjų buvo visiškai atvirkščiai. Rusijos okupacijos metai buvo lietuvių tautos atsigavimo, jos kultūros suklestėjimo metai. Tiek Jekaterinos laikais, tiek Tarybų Sąjungoje lietuvių tauta sparčiausiai augo, buvo kuriamas menas, rašomos knygos, stiprėjo tautinė savimonė.

Būtent Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. Stalinui ir tik Stalinui turime būti dėkingi už Smetonos jau, atrodė, galutinai prarastą Vilnių.

Stalinui bandoma inkriminuoti lietuvių tautos genocidą, tačiau jo vykdyti lietuvių trėmimai savo mastu atrodo istorinė smulkmena – palyginus su šiurpinančia dabartinės valdžios sistemingai vykdoma Lietuvos kaimo (o kartu ir visos tautos) sunaikinimo politika.

Lietuvos rusams užtenka elementariausių istorijos žinių suprasti, kad iš jų tautos ir valstybės Lietuvoje tyčiojamasi visiškai nepagrįstai, kad jie žeminami, nors turi pilną pagrindą tikėtis lietuvių dėkingumo.

Už ką rusai galėtų gerbti lietuvių tautą ar valstybę?

Mes mylime Lietuvą ir didžiuojamės esą lietuviais todėl, kad gimėm lietuviais ir tai yra mūsų šalis bei tauta. Tačiau to neužtenka tegul ir Lietuvoje gyvenantiems rusams. Jie sprendžia apie mus pagal tai, kaip elgiamės, kokie esame iš tikrųjų.

O vaizdelis, kaip dabar sakoma, nekoks ir visą laiką prastėja. Mes patys jau seniai nebeslepiame pasišlykštėjimo Lietuvos valdžia. Jei privačioje aplinkoje seimūnas ar ministras pavadinamas tiktaiišgama, tai jau skamba beveik kaip komplimentas palyginus su kitais, ne tokiais santūriais epitetais.

Kitų tautų (ne rusų) atstovai nesivaržydami tyčiojasi iš lietuvių. Izraelio žydai, Zurovas ir pan., atvykę į Lietuvą, keikia mus paskutiniais žodžiais, Lietuvos valdžiai nuolankiai tylint ir mokant milijonus įvairiausio plauko akiplėšoms. Paskutiniu metu iš lietuvių įprato tyčiotis ir Lenkijos lenkai.

Lietuvybė – jau seniai nebe vertybė. Dar nespėjus pasibaigti Sąjūdžio euforijai, lietuvybę kaip valstybės pagrindą pakeitė katalikybė. Dabar tautinę simboliką beveik iš visur išstūmė kryžiai su kruvino katalikų dievo atvaizdais.

Netgi tie lietuviai, kurie save vadina tautininkais, dažniausiai atsiduoda visai ne lietuvybės, o katalikybės gynimui ir propagavimui. Dažno tokio „tautininko“ visos viešos pastangos nukreiptos į kovą su gėjais bei kitais Katalikų bažnyčios priešais.

Už ką gerbti tautą, kuri pati savęs negerbia, kuri išdavė savo tikėjimą ir kalbą? Už ką gerbti tautą, kurios savivoka pasireiškia nebent žeminant kai kurias kitas tautas, tokias kaip čigonai ar tie patys rusai?

Padlaižiavimo Vakarams politika patyrė visišką fiasko

Potarybinė Lietuvos politika buvo grindžiama paprasta strategija: „Įlįsime Vakarams į užpakalį, o šie mus ir apgins, ir sušelps“. Dabar akivaizdu, kad pavyko tik pirmoji dalis.

Mes praradome ketvirtadalį lietuvių, uždarėme atominę elektrinę, bet kaip ir buvome, taip ir likome niekinamais Europos Sąjungos ubagais.

Tas pats įvyko ir su NATO. Jankiams buvo leista išvogti iš „Mažeikių naftos“ milijardus, Lietuva beprasmiškai dalyvavo kruvinuose NATO nusikaltimuose Irake bei Afganitsane, tačiau jei užpultų ta pati Rusija, mus ruošiasi ginti nebent (netgi NATO nepriklausanti) mus jau kartą išdavusi Švedija, dėl savo istorinio prisitaikėliškumo neretai vadinama Šiaurės Europos Kekše.

Vis įžūlėjant Lenkijai, Lietuvai jau tenka vėl pradėti bijoti dėl Vilniaus, kas buvo nesuvokiama tarybiniais laikais. NATO negali ir niekada negalės suteikti Lietuvai Tarybų Sąjungoje turėto saugumo, kuriuo kažkada taip džiaugėsi dabar viešai niekinami to meto Lietuvos patriotai. Salomėjos Nėries žodžiais: „Lietuva grobikų jau nebijo – budriai saugo milžino jėga.

Kontrargumentų pasipiktinusiems rusams visiškai nebeliko

Ką dabar bepasakysi įžūliai lietuviškai nekalbančiai rusaitei? Kad turi gerbti mūsų, lietuvių, tautą ir valstybę, nors mes patys jų nebegerbiame?

Kad rusai turi kalbėti lietuviškai, o jankiai, britai, vokiečiai, prancūzai, lenkai ir pan. neturi, kadangi jie – aukštesnės tautos už lietuvius, todėl jie gali versti mus Lietuvos įmonėse kalbėti angliškai (pav. „Telekome“) ar lenkiškai (pav. „Mažeikių naftoje“), o rusai – žemesnė tauta, todėl jie mus žemino versdami kalbėti rusiškai kai kuriose įmonės tarybiniais laikais, nors rusų kalba tada ir buvo oficialia valstybine kalba.

Gal priminti įžūliajai gėlių pardavėjai, kaip rusai Sausio 13-ąją lietuvius iššaudė? Betgi jei ji skaitė didžiojo Sąjūdžio kariauninko Audriaus Butkevičiaus interviu rusiškiems laikraščiams, tai aiškiai yra įsitikinusi, kad lietuviai tada prie bokšto buvo sušaudyti Sąjūdžio vadų įsakymu, kad būtų aukų ir būtų galima graudinti užsieniečius, kad šie duotų vadams babkių ir kitokios paramos, kurią sąjūdiečiai galėtų vogti.

Jei mergaitė kada domėjosi Petkevičiaus ir Ozolo prisiminimais apie Sausio 13-ąją, tai greičiausiai neabejoja, jog įsakymą šaudyti lietuvius – kad būtų kuo daugiau aukų – davė tas pats Landsbergis, kvietęs lietuvius ginti savęs ir visos Sąjūdžio chebros.

Gal jai reikėtų priminti, jog yra įstatymas, draudžiantis (jau gerai nebeprisimenu) ne tai rusų agresiją neigti, ne tai bet kokią tiesą apie Sausio 13-ąją sakyti? Gal greitai to paties Landsbergio chebra priims įstatymą, kad Landsbergis ir seimūnai visada teisūs, o rusai – visada dėl visko kalti?

Bet kokiu atveju, aš, kaip užkietėjęs lietuvis nacionalistas, negaliu nesuprasti kitų tautų, tame tarpe ir rusų, nacionalistų, jų noro apginti savo etninės tautos garbę ir orumą nuo šmeižto, pažeminimų bei nepagrįstų užgauliojimų. Ir aš nesijaučiu turįs teisę pasmerkti tai, ką ir pats esu ne kartą daręs.

O jei toks referendumas vyktų Lietuvoje?

O jei įsivaizduotume, kad referendumas dėl rusų kalbos pripažinimo antra valstybine kalba vyksta Lietuvoje? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti juokinga.

O kas, jeigu Putinas pasiūlytų paramą, jei toks referendumas pavyktų. Sakysime, kad keliems metams dvigubai sumažins dujų bei degalų kainas? Jei susitartų su Maksimomis, kad balsavusiems duos ne butelį, kaip stojant į Europos Sąjungą, o DU BUTELIUS alaus, ne šiaip pakelį, o DIDELĮ PAKĄ skalbimo miltelių?

Staiga referendumas taptų nebejuokingu, ir jau dabar visai neaišku, kuo baigtųsi. O dar po kelių metų seimūnų melo, vagysčių ir kitokių niekšybių, nevilties ir galutinio nusivylimo Lietuvos valstybe?

Kodėl konservatoriai ir socialdemokratai padeda “dalbajuobams runkeliams” jungtis prie partijos “Drąsos kelias” ?

Truputį apie žydišką purvą Lietuvoje

Kas dėl Lietuvai kenkiančių žydų, bet kad nuotraukoje esančiame paminkle kartu Izraeliu Bunimovičiumi, Venjaminu Finu, Cemachu Šabadu ir kitais įrėžtas Vytautas Landsbergis pastaruoju metu itin susirūpinęs Lietuvos ir „išsigimstančios“ (jo žodžiai) Europos likimu. Taip ne juokais susirūpinęs, kad ir aš pradedu mąstyti – o gal jis neapsimetinėja? T.y., gal jis nuoširdžiai pergyvena dėl visos tautos, ar tik dėl to, kad būtent jo anūkams nebeliks vergų runkelių ir mokesčių mokėtojų?

Pvz., Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla artimiausiu metu planuoja išleisti jo knygą „Kokia ji galėtų būti: Lietuvos projektas“. Štai ką nusenęs Landsberg projektuoja:
http://www.rsleidykla.lt/goods;54;54;preview,1;id,2388

Kiekvienas ištraukos sakinys, žodis dvelkia susirūpinimu, nerimu dėl prapultin garmančių Europos ir Lietuvos („Ar Europą dar galima išgelbėti?“). Paskutinis sakinys užmušantis: „Norime, kad ir Lietuva išsigelbėtų“. Ar jis turi omenyje landsberginę Lietuvą, kur gerai tik Landsbergio anūkams ir proanūkiams, ar tautos Lietuvą? Tauta išsigelbės, bet tikriausiai jai ir jos žmonėms bus pageidautina – be Landsbergių – kurie, matot, jau pergyvena, jau Europa jiems nebetinka, išsigimsta, suprantat. Kaukes keičiantys pajacai, ieškantys, kur geriau jiems nusėsti.

Landsberg sūnelio Vytauto V.Landsberg asmeninė leidykla „Dominicus Lituanus“ (būstinė jo nuosave name Nugalėtojų 3d) pernai išleido Landsberg kliedesių (nors nuorodoje teigiama, kad tai „išmintingos įžvalgos“) samplaiką „Pasikalbėkim. Apie Lietuvą, Europą ir gyvenimą“, ten, sako, irgi rašoma apie emigraciją:
http://www.dominicus.lt/?book=20

Negaliu komentuoti, šitos neskaičiau, tačiau Landsbergio požiūris į emigrantus aiškiai išreikštas jo kalboje, pasakytoje 2004 m. kovo 30 dieną po Lietuvos priėmimo į NATO: „…ir dar turim subrandinti savyje visuotinį pilietiškumą, kurio nepažeis nei SPEKULIACIJOS VARGSTANČIŲJŲ NUOSKAUDOMIS, nei nedraugų pinklės, nei nepatenkinta politinė puikybė“…Spekuliacijomis vargstančiųjų nuoskaudomis yra traktuojamos, pvz., keliamos aštrios diskusijos apie dėl emigracijos tirpstančią ir nykstančią tautą, priežastis ir pasekmes; jos pavojingos Landsberg ir jo pakalikams, nes trukdo pilietiškumo formavimuisi, todėl privalo būti užgniaužtos. Pagal jį – tegu visa Lietuva emigruos, bet pilietiškumas turi įsigalėti be trikdžių, kad ir tuščioje dykroje. Kas, kad „tik jis ir jo anūkai džiaugsis, o kiti liūdės“. Bet aišku, tai buvo pasakyta 2004 metais, o gal dabar pianistas pakeitė plokštelę, kad apmulkintų tautą dar sykį? Bus matyti naujausioje Landsberg knygoje.

[EscuderoCautivo]

Kiek daug įvairių ir bereikalingų straipsnių prirašo internete žmonės

Kiek daug įvairių ir bereikalingų straipsnių prirašo internete žmonės

Jau kadaise minėjau, jog nėra Lietuvos žiniasklaidoje ką ir beskaityti, nes neužaugo intelektualų karta šioje vartojamosios kultūros kopijoje. “Galbūt” tai tiesiogiai susiję su esama sparčia planuota degradacija buferinėje zonoje, paversta socialinių išmokų regionu. Taip, kalba eina apie Lietuvą, Latviją.

Ir internetas nebepasipildo jokiomis naujovėmis, nes sąstingis kultūroje, pramonėje negeneruoja jokių naujovių, o lieka dirbtinai gyvu aktualizuodamas lokalines besikartojančias problemas. Tuo keliu, asmenys ieškantys maisto protui, atsigręžia į priešingą pusę ir laiko atžvilgiu , tampa jos įsiurbti ( tarkim, galite susimąstyti dėl sportininkės D.Rumšaitės ).

Tokia tuštuma ,iš tikrųjų, veikia atsumiančiai ir formuoja stiprų nevilties pamatą – absoliutų nepasitikėjimą “tautos potencialu”. Bet ar tai turėtų stebinti ? Nemanau. Lietuvos visuomenė negali egzistuoti be artimo bendradarbiavimo su kaimynais – netgi negali minimaliai vystytis, nesimaišydama  (santuokų prasme) su kaimynais, nes tai vis tiek šiokia tokia naujovė.

Uždarius pilką visuomenę sąvyje , gyvenama tuo pilkumu ir išnykstama.

Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.

Teksto autorius: Justinas Marcinkevičius

NB: Atsiprašau už žiaurią Tiesą, bet daliai skaitytojų turėtų atsiverti akys (protas). Vergas negali būti laisvas, nes Vergas formuoja Vergo aplinką…

Atmata A.Guoga arba ką daro žydiško kraujo turintys asmenys su Lietuva

Vilniaus prokuratūroje dirbantys tiesiogiai duoda nurodymus smurtauti prieš žmones

SUSIPAŽINKITE JEI NETINGITE SU R. PETRAUSKO NUSIKALSTAMA VEIKLA .

NA DABAR TAI AŠ PRIGRIEBSIU PEDOFILO ŪSO KOLEGĄ , PROKURORĄ R. PETRAUSKĄ IR BUVUSĮ KGB-šniką STEPUČINSKĄ , KURIS ORGANIZAVO MANO SŪNAUS SUMUŠIMĄ .

Aš kreipiausi su pareiškimu į LRGP , dėl VILNIAUS m. APYGARDOS TEISMO TYČINIO NUSIKALSTAMO NEVEIKLUMO BANDANT NUSLĖPTI SUNKIAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS , KURIAS VYKDĖ VILNIAUS m. APYLINKĖS PROKURATŪRA NET 13 METŲ .

Gavau atsakymą jog R. Petrausko pavedimu , mano pašeiškimas persiūstas tirti į Vilniaus m. apygardos prokuratūrą , vyr. prokurorui R. Jancevičiui , kuris yra dviejų pasikėsinimų nužudyti mane vienas iš organizatorių ir bendrininkų , kad neslėpti savo ankstesnias nusikalstamas veikas . Jis taipogi yra prokuroro T. Birštono nužudymo bendrininkas 2003 m. Tai buvo išdėstyta ieškiminiame pareiškime prieš Vilniaus m. apylinkės prokuratūrą .
Su pareiškimu buvo pateikta ir liūdytojos raštiški parodymai , jog ji žinojo apie šį pasikėsinimą nužudyti mane ir lankė mane ligoninėje . Taip pat buvo oficialiai pranešta jog yra dar trijų žmonių pareiškimai su liūdijimais .

Kas suteikė teisę pedofilo Ūso kolegai , R. Petrauskui pažeidžiant LR BP ir LR Prokuratūros istatymą , persiūsti mano pareiškimą į Vilniaus m. apygardos prokuratūrą nužudymų bendrininkui bei galimai pedofilui vyr. prokurorui R. Jancevičiui ? Tuo labiau nusikaltinus , arba tyčinį teismų ir teisėjų neveiklumą , remiantis LR BPK ir prokuratūros istatymų , turi teisę tirti tik LR generalinis prokuroras D. Valys .

ČIA PAKANKAMAI IRODYMŲ JOG TEISĖJAI DANGSTO PROKURORŲ NUSIKALTIMUS , O VĖLIAU PROKURORAI BANDO IŠSUKTI JUOS DANGŠČIUSIUS TEISĖJUS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

Google: Kokia šalis demokratiškiausia? Paradoksas, bet tai Rusijos Federacija.

Alex JONES – INFOWAR.COM – ĮDOMIAUSIA RADIJO STOTIS INTERNETE

Algirdas Paleckis – Rusijos Televizijoje 2012 01 25 – sausio 13 1991

informacija rengiama..

G. Degutis – I. Degutienė : šeimyninė vagių ranga

G. Degutis – I. Degutienė : šeimyninė vagių ranga

REKETAS Kauno miesto stovėjimo aikštelėse – arba METALO STRYPŲ LAIKMETIS

Taigi, Valstybės biudžetas – tai kreditas JAV doleriais. Lietuva mirus

2012 metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 10,3 mlrd. litų. Didžiąją dalį šios sumos (apie 6,1 mlrd. litų) sudarys lėšos, skirtos skolos grąžinimui.

Viešųjų finansų deficito (skirtumo tarp pajamų ir išlaidų) finansavimui reikės pasiskolinti apie 3,3 mlrd. litų. Apie 2,7 mlrd. litų šios sumos (įvertinant ir valstybės įsipareigojimus mokėti nesumažintas pensijas) tenka SODROS, apie 600 mln. litų – valstybės biudžeto deficitui finansuoti.

(finmin.lt) Finansų ministerijos šaltinis

Valdininkas – Lietuvos ekonomikos variklis

Žudyti valdininkus? Gal juokaujat? Valdininkų holokaustas būtų pragaištingas visai šaliai. Jų, biudžetininkų, išlaikomų iš mokesčių mokėtojų pinigų, yra tiek daug, kad jų praradimas būtų katastrofa visai valstybei, ekonomikai, kultūrai, socialinei apsaugai ir visoms kitoms sferoms.

Kodėl? Paradoksas, bet jiems, nieko nesukuriantiems ir nedirbantiems absoliučiai jokio naudingo valstybės ekonomikai darbo bei visumoje išlaikomiems iš runkelių sunešto biudžeto, išmokamų atlyginimų suma yra tokia milžiniška ir svari finansų dalis, kad tik jie su savo algomis ir palaiko leisgyvę Lietuvėlės egzistenciją.

Klausimas – kaip taip gali būti, kaip čia išeina? O gi taip stebuklingai ir išeina. Kada eilinis mokesčių mokėtojas runkelis varguolis tegauna minimumą į rankas ir nieko sau negali leisti, nei geresnio rūbo, nei bato, perka tik pigiausią ir nukainotą maistą, o knygų ar muzikos įrašų gali tikėtis tik kitame gyvenime, valdininkas gi, tuo tarpu, gaudamas ženkliai didesnį atlygį, gali sau leisti kardinaliai priešingus dalykus.

Argi nesmagu matyti valdininkus ir valdininkes, pasipilančius iš ministerijų, departamentų ir begalės kitų „žinybų“ vidurdieniais, skubančius gardžiai papietauti (nepaisant to, kad jau nuo 8 val. ryto kabinetuose buvo geriama kava, valgomi saldainiai ar kokie nors kvapūs vyniotiniai)? Smagu.

Valdininkas gali užsukti ir į, pvz., muzikos įrašų parduotuvę (nors „Bomba“ praktiškai klinikinės mirties būklėje, bet viena parduotuvė Vilniuje vis dar veikia) įsigyti patinkančio cd (bet tai ir nebūtina, jis gali užsisakyti prekes internetu iš Vakarų Europos – tiek cd, tiek dvd), valdininkė gali užsukti į knygyną pavartyti įdomių ir brangių knygų, ir – ar patikėsit – jų nusipirkti! Valdininkams kainos nesikandžioja, jų piniginės, jei ir nebūtinai išsipūtusios, bet patikimai pripildytos.

Valdininkas gali pakeliauti, ne tik į Nidą – lietuviškasis prestižas, mūsų baltiškoji nerija, bet ar kultūringi, išsilavinę valdininkai ten pageidauja matyti lietuvius, nesvarbu, kad tie kiti lietuviai ne runkeliai, bet tiesiog kažkokia tarpinė grandis tarp vergų runkelių ir valdovų valdininkų? Ne, – ir palėkti į dar neištirtus kraštus. Valdininkų vaikai gali lankyti būrelius, gali mokyklų valgyklose be jokių problemų nusipirkti skanią šviežią bandelę (ir jiems nė motais, kad kiti vaikai patiria stresą, neturėdami galimybių įsigyti tos bandelės), jiems nereikia su juodu markeriu spalvinti savo žieminių batų priekinių nosių išplyšimų, kad jų taip aiškiai nesimatytų…

Taigi, ką Lietuva darytų be savo valdininkų (įskaitant ir teisėjus, ir visus kitus)? Kur augtų, formuotųsi tikrasis elitas? Sukūrę (tiksliau, pačiam susikūrus, išsiplėtus, prisidauginus) šį sluoksnį, mes turime galimybę išsaugoti bent kažkokią kultūrą, etiką, moralę. Valdininkas, būdamas aukštesnio dvasinio ir kultūrinio lygmens, ir savo vaikus taip išauklės, dėka tų didesnių algų pinigų, taip iš kartos į kartą mes neprarasime savo inteligentijos, kilnių, skaitančių, keliaujančių, turinčių skonį aprangai žmonių, kurie tikrai niekada nenusiris iki tokio lygio, kad naudotis prišnerkštu ir purvinu viešuoju transportu. Kažkas turi pasiaukoti ir nukentėti – t.y. runkeliai. Jiems vis tiek bus atlyginta…po mirties, o dėl valstybės turi stengtis visi.

(EscuderoCautivo)

Nepartinis demokratinis judėjimas ( visa tiesa apie jį )