Nuostabu, pradžiai nepavyko Zuoko kriminalinei bandai apgauti miestiečius ir pradėti luobti šildymo sąskaitų dėka su integruota gąsdinimo panika apie brangias dujas ir būtinas statybas už 0,5 milijardo litų kažkokios ten biokuro katilinės.
Mixuoti Vilniaus žmonės suprato , jog juos apvoginėja vagis Artūras Zuokas ir reikalai tapo vieši, kas sustabdė tolimesnę spekuliaciją sąskaitomis už šildymą. O dar čia pat šiluminių tinklų avarija, kuri atvėrė Zuoko afioros šaknį – didinant projektinę temperatūrą šilumos tiekimo vamzdžiuose iki vartotojų (tikriausiai patys šilumininkai patarė – juk galima surizikuoti). Ir tolimesnis apgailėtinas šou su išmestais į gatvę po namais elektriniais radiatoriais.
Keista, bet žmogaus natūra niekada nesikeičia ir tik mirtis gali išvaduoti Artūrą Zuoką nuo tolimesnių vagysčių arba priverstiniai darbai lageriuose kartu su visa jo šeimyna – kuriai darniai darbuotųsi prostitučių vaidmenyje. Tad nereikia stebėtis apie dabartinius Vilniaus “miesto” poreikius viršyti milijardinę miesto skolą, gaunant papildomus milijonus iš bankų miesto vardu (virš 100 milijonų). Vagys Zuokas, gimęs alkoholiio aborto metu, tiesiog negali sustoti.
Stebėtina, kodėl nedrįsta niekas nušauti tokio bekompromisinio vagies? Tikriausiai dėl to, jog purvinas Vilniaus miestas išsigimęs per šiuos dvidešimt metų bekvėpuodamas biurokratine smarve.
