Maisto papildai – lentelė

Vaje vaje, žmonės puolė ieškoti sveiko maisto receptų

Vaje vaje, žmonės puolė ieškoti sveiko maisto receptų

Matau, kaip kyla statistinių duomenų srautas ieškant “sveikos mitybos vadovą” (virtuali knyga, pdf formatu). Matyt kažkas negerai Lietuvoje, kad tokie didžiuliai parsisiuntimo kiekiai šiomis dienomis.

• Kas gi tokio atsitiko?
• Ar Lietuvos žmonės jau suprato, jog juos visus nuodija prekybos centrai bei tos pačios vaistinės – vardan pelno?
• Ar suprato, jog žyduomenė ne tik nori lietuvių tautą sunaikinti, bet kad ši tauta neturėtų sveikų palikuonių ?

Kaip ten bebūtų, bet lyg koks chaosas - žmonės internete ieško kaip sveikai maitintis.

NB: Duodu tiesią nuorodą į įrašą, kuriuo dėka galite susirasti taip ieškomą receptūrą. Daugiau

Maisto problemos (arba kaip galima greit nutukti)

Mityba – tai gana svarbi žmogaus gyvensenos dalis. Todėl atitinkamai maitinimasis įtakoja ne vien kūno organizmą, bet ir visas žmogaus vidines bei išorines savybes, naudojamas kiekvieną dieną. Tuo noriu pasakyti, jog nuotaika, dvasinė būklė, sveikata, atitinkamų minčių ir poreikių atsiradimas bei kitkas, ko neišvardinau.

Parduotuvių čia apstu. Pasirinkimas didžiulis, ypač mažesnių parduouvėlių, nes jos atitinka aplinkoje esančių tautybių įvairumą. Indų parduotuvės, afrikiečių parduotuvės, Rytų europiečių ir visų kitų, todėl dėl prekių pasirinkimo klausimų nekyla.

Kainos nesikandžioja, kiekivenas dirbantis žmogus sotus tuo požiūriu. Bet įdomumui, mieste gana daug maisto parduotuvių (apie drabužių ir kitokias užsiminsiu vėlesnėse aprašymuose, nes ir pačiam dar reikia patirties, benagrinėjant kitu šio miesto rajonus), jų dydis bei siūlomas asortimentas prekių skiriasi, kaip ir prekių gamintojai bei importuotojai, bet detaliau dar nežinau šioje srityje. Kaip ir apie kokybę negaliu spręsti neragaujanti visko ką siūlo prekybininkai.

Didelės parduotuvės dažniausiai koncentruojasi prie greitkelių, prie didelio transporto srauto ir yra išsibarsiučios po visą miestą. Automobilis – tai privalumas, nes be jo tikrai neįmanoma padaryti pilnavertės kelionės į didžiulį prekybos centrą (Lietuvos mastu MAXIMA). Tokia parduotvė pvz TESCO, pagal visą topologiją atitinka MAXIMA Lietuvoje, todėl ką ir beaiiškinti yra beprasmiška, nes visa strūkturą beveik tokia pati, kaip ir atsiskaitymai, kaip ir prekės lentynose. Kitas gigantas tai ASDA. Bet visos didžiulės turi ir skirstymą, kaip MAXIMA mini, ar ten XX, ar kažkas panašaus. Prekės vienodos, tik pasirinkimas menkesnis bei ir kainos skiriasi, nors parduotuvės po tuo pačiu ženklu.

Yra nebrangių šaldytų prekių parduotvės ICELAND, pasirinkimas tikrai didelis , o kainos nesikandžioja. Jeigu pratę prie turgaus maisto, galite ieškoti turguje iš ko nusipirkti. O jeigu norisi lietuviško maisto, laikantis papročių, ieškokite tokių parduotuvių. Kartais tiesiog abejojama kur pagaminama produkcija, bet importas tikrai vyksta iš Lietuvos į UK. Bet ekonomiškai , paprastos sudėties prekes, apsimoka neimportuoti, o gamintis vietoje. O etiketės klijavimas, vaizduojant prekės autentiškumą, tai reiklaminio pobūdžio mulkinimas pirkėjų. Bet ne tame esmė. Yra pasirinkimas, yra ir kainos atitinkamos. Išlaidos lieka jums.

Vienai savaitei, vienam žmogui, apsirūpinti maistu, pakananka pilna dvidešimties poundų. Verčiant į litus – tai susidaro suma, bet yra kaip yra. Minimali savaitei suma – penkiolioka poundų. Galbūt galima ir už dešimt prasimaintint, bet tai jau grynai taupymo meno žmonėms , nors ir įkandomas riešutas jiems. Viskas įmanoma šiais laikais.

Kaip gaminamas vynas

Kaip gaminamas vynas

Iš tiesų vynas yra surūgusios vynuogių sultys. Vynuogių derlius nuimamas rudenį. Baltajam vynui skirtos vynuogės nuskinamos, nuimamos nuo kekių ir nulupamos. Tada uogos išspaudžiamos. Į saldžias sultis įdedama mielių. Mielių ir sulčių mišinys netrukus pradeda rūgti. Mažyčiai mielių grybeliai sultyse esantį cukrų verčia alkoholiu. Raudonasis vynas gaminamas labai panašiai, tačiau uogos rauginamos su žievelėmis. Būtent jose yra dažomosios medžiagos, nuo kurios vynuogės ir vynas tampa raudonas. Šviežiai išrūgęs vynas supilamas į didžiulius indus ir laikomas kol subręsta. Kartais jis turi pastovėti net dvejus metus. Tik tada jį galima pilstyti į butelius ir pardavinėti. Gaminamas ne tik baltasis ir raudonasis, bet ir rausvasis bei putojantis vynas (šampanas). Raudono ir balto vyno spalvą lemia ne uogų spalva. Ji priklauso nuo to, ar rauginamos žievelės.

Iš ko gaminama dešra

Iš ko gaminama dešra

Anksčiau, kai nebuvo šaldytuvų ir šaldiklių, žmonės stengėsi pagaminti kuo ilgiau negendančius maisto produktus. Taip buvo išrasta dešra. Ji gaminama iš mėsos, riebalų, druskos ir prieskonių. Mėsa smulkiai sukapojama arba sumalama. Gauta masė kemšama į žarną ir išverdama. Tada ji rūkoma arba džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Taip pagaminta ilgai negenda net ir laikoma kambario temperatūroje. Jos sudėtyje esanti druska pašalina drėgmę ir neleidžia mėsai gesti.

Kas yra margarinas

Kas yra margarinas

XIX amžiuje prancūzams teko uoliai taupyti. Ypač smarkiai pabrango sviestas, todėl imperatorius Napoleonas III paskelbė paties geriausio ir pigiausio pakaitalo konkursą. Chemikui, vardu Hippolyte Mede-Mouries, į galvą šovė šlykšti mintis. Jis pagamino pastą iš jautienos lajaus, pieno ir labai smulkiai sukapoto karvės tešmens. Šie dirbtiniai riebalai žėrėjo tarsi perlas, todėl jį pavadino margaron. Šis žodis graikų kalba reiškia perlas. Neišsigąskite, šiais laikais margarinas gaminamas visai kitaip. Jis gaunamas kaitinant ir su vendeniu maišant įvairius augalinius riebalus, pavyzdžiui, sojų, saulėgrąžų ar kokosų aliejų. Šiuolaikinio margarino sudėtyje karvių tešmens tikrai nėra.

Kodėl alkoholis yra kenksmingas

Kodėl alkoholis yra kenksmingas

Alkoholis , kurio yra aluje, vyne, stipriuosiuose gėrimuose ir kai kuriuose saldainiuose, stimuliuoja nervų sistemą. Nesaikingai vartojamas gėrimas kenkia žmogaus organizmui. Jis gali smarkiai pažeisti kepenis, inkstus, smegenis, nervų sistemą ir kraujagysles. Alkoholis ypač kenkia vaikams, nes jų augantys organai yra labai jautrūs. Ypatingai didelis poveikis smegenims, nes sumažėjo protiniai žmogaus gabumai, naikinama atminti – nesugebama įsisavinti žinių, prisiminti kokią nors kitą  informaciją. Taip pat alkoholis įtakoja fiziologinius žmogaus pakitimus, kai blogėja regėjimas, silpnėja raumenis ir kitkas. Visos neigiamos pasekmės užkoduojamos genuose, kurie bus perduodami būsimiems vaikams.

Kaip gaminami žuvies piršteliai

Kaip gaminami žuvies piršteliai

Žuvies piršteliai gaminami iš jūros lydekų ir lašišų mėsos, suprantama, be žvynų, pelekų ir kaulų. Sugautos žuvys laivuose išvalomos ir sušaldomos į luitus. Sušaldyti žyvies kubai gabenami į gamyklą. Ten specialūs įrenginiai juos supjausto į pirštelius. Tada transporterio juosta jie keliauja į kitą įrenginį, kuriame užpilami skystu prieskonių mišiniu. Pagardinti žuvies piršteliai padengiami oranžiniu ar gelsvu traškiu sluoksniu ir trumpai pagruzdinami karštame aliejuje, kad namuose greičiau iškeptų. Paruošti piršteliai užšaldomi ir pakuojami.

Kas išrado makaronus

Kas išrado makaronus

Makaronus žmonės jau valgė prieš 4000 metų. Pirmieji šį patiekalą į savo valgiaraštį įtraukė ne italai, o kinai. Tiksliai nežinoma, kaip makaronai atkeliavo į Italiją. Manoma, kad jų pirmą kartą atvežė Mark Pol. Italai suprato, kad džiovinti makaronai ilgiau negenda. Per kelis šimtus metų pasta (taip itališkai vadinami makaronai) tapo labai populiariu patiekalu. Yra daugybė įvairiausių makaronų rūšių: spagečiai, vermišeliai, lakštiniai ir t.t. Jie gaminami iš kietųjų kviečių miltų, vandens ir druskos. Į šiuos produktus įmaišius kiaušinių gaunami kiaušininiai makaronai.

Yra ir rupių miltų makaronų, kurie daromi iš rupių miltų. Spalvoti makaronai gaminami į tešlą įmaišant įvairių dažančių medžiagų. Žalia spalva gaunama iš špinatų, raudona – iš pomodorų, ruda – iš grybų. Gaminami ne tik kvietiniai, bet ir ryžių, kukurūzų ir sorų makaronai. Rytietiški skaidrūs makaronai gaminami iš sojų pupelių. Ilgi, labai ploni sojų makaronai surišami į ryšulėlius ir tada džiovinami. Makaronuose yra labai daug angliavandenių, todėl jais puikiai pasisotinama.

Kodėl makaronus verdame su druska

Kodėl makaronus verdame su druska

Yra dvi priežastys. Pirmiausia sūdytame vandenyje išvirti makaronai yra skanesni. Juk sausainiai lazdelės be druskos taip pat būtų beskoniai. Antra, vandenyje ištirpusi druska turi ypatingą privalumą. Sūdytas vanduo verta aukštesnėje temperatūroje negu nesūdytas. Jis užverda veliau. Nesūdytas vanduo pradeda garuoti pasiekęs +100 С temperatūrą, o sūdytas gali būti dar karštesnis. Tada makaronai išverda greičiau. Patarimas: jei į vandenį įpilsite šiek tiek aliejaus, makaronai nesulips vienas su kitu ir neprilips prie puodo.

Kas išrado picą

Kas išrado picą

Savaime suprantama , pirmoji šiuolaikiška pica buvo iškepta Italijoje, tiksliau, Neapolio mieste. Vis dėlto patiekalą, kurį galima laikyti picos pirmtaku, pirmieji gamino etruskai (Viduržemio jūros regiono tauta). Dar 1000 m.pr.Kr. jie ant karštų akmenų kepdavo tešlos paplotėlius ir ant jų dėdavo įvairiausių produktų.

Po poros šimtų metų senovės graikai sumanė produktus ant paplotėlio sudėti prieš kepimą. Įdomu tai, kad apie 1500 metus į Italiją iš Pietų amerikos buvo atvežti pomidorai. Ši daržovė tuojat pat paįvairino picos įdarus. Ją dėdavo ant sausos tešlos. Šiuolaikinės picos istorija labai ilga.  Pirmąją piceriją atidarė Raffael Espositio 1830 metais, Neapolyje. Anuomet populiariausia buvo nacionalinės vėliavos spalvų pica su macarelio sūrio pomidorų ir bazilikų įdaru. Italijos karalienės garbei ji buvo pavadinta Margarita.

Kaip aluje atsiranda alkoholio

Kaip aluje atsiranda alkoholio

Alkoholis susidaro rūgstant alui. Pirmiausia paruošiamas vandens , salyklo ir apynių mišinys. Alaus gamykloje šis skystis pilamas į didžiulius kubilus. Tada įdedama specialių mielių. Toliau viskas vyksta panašiai kaip kildinant mielinę tešlą. Mažyčiai mielių grybeliai suaktyvėja. Jie mišinį paverčia angliarūgšte ir alkoholiu. Alui gaminti naudojamos kitokios mielės negu duonai kepti. Tikriausiai būtų kvaila valgant duoną apsvaigti nuo alkoholio.

Kodėl valgyti žuvį labai sveika

Kodėl valgyti žuvį labai sveika

Žuvį reikėtų valgyti dažnai, nes ji lengvai virškinama, neriebi, turi daug baltymų bei jodo. Šis mikroelementas labai reikalingas skydliaukei (ji yra mūsų kakle po geklomis), kuri gamina hormonus ir organizme reguliuoja medžiagų apykaitą. Žuvies patiekalus galima ruošti įvairiais būdais. Ją galima kepti keptuvėje ar orkaitėje, virti , troškinti. Svarbiausia žuvį kuo greičiau suvartoti, nes ji labai greitai genda. Be to, reikia nepamiršti vienos griežtos taisyklės, kuri tinka visiems maisto produktams: patiekalas yra sveikesnis tada, kai jis ruošiamas iš kuo mažiau perdirbtų produktų. Žuvies piršteliai padengti maltų džiūvėsių sluokniu, todėl yra skanūs, tačiau ne tokie sveiki kaip šviežia žuvis.

NB: Kaip atpažinti , kad konservai jau supeliję. Konservų skardinės gali stovėti daugelį metų. Tai liudija pats žodis “konservai”. Jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio conervo, kuris reiškia saugoti. Vis dėlto konservuotas maistas gali supelyti. Tada konservų dangtelis išsigaubia į išorę. Pelėsis sudarytas iš daugybės mažų grybelių. Jie labai greitai dauginasi ir išskiria nuodingas dujas. Dėl šių dujų dangtelis aiškiai išsipučia.

Kas išrado sumuštinius

Kas išrado sumuštinius

Sumuštinis gimė iš praktiškų paskatų. 1792 metais anglų aristokratas lordas Sandvich, nenorėdamas dėl alkio pertraukti mėgstamo kortų žaidimo, sumanė tarp dviejų baltos duonos riekelių padėti gabalą kepsnio. Tokį patiekalą jis galėjo valgyti viena ranka, o kita tęsti žaidimą. Taip atsirado sumušiniai. Tai buvo labai gudri išmonė, tačiau pats patiekalas – labai nesveikas. Jeigu lordas valgymui būtų skyręs daugiau laiko ir daręs tai ramiai, tai būtų naudingiau jo sveikatai.

Iš kur atkeliavo bulvės

Iš kur atkeliavo bulvės

Tikriausiai negalėtume įsivaizduoti savo valgiaraščio be bulvių. Labai labai seniai, prieš 2000 metų, šie šakniagumbiai buvo auginami tik Pietų Amerikoje. Į Europą bulvių atvežta XVI amžiaus viduryje. Iš pradžių jos buvo auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Niekam nešovė į galvą iškast ir išvirti neišvaizdžių jų šakniagumbių. Tik XVIII amžiaus pabaigoje suprasta, kad bulvės yra idealus maisto produktas, nes jos maistingos, sveikos ir lengvai auginamos. Tapusios pagrindiniu europiečių maistu bulvės padėjo įveikti badą. Žalios bulvės nevalgomos. Jas būtina virti. Sveikiausia valgyti su lupena virtas bulves. Verdant nuskustas šakniagumbius daug maisto medžiagų lieka vandenyje.

Kaip prailginamas maisto produktų galiojimo laikas

Kaip prailginamas maisto produktų galiojimo laikas

Prailginto galiojimo maisto produktų pakuotes puošia keisti užrašai: pasterizuotas arba konservantai. Pasterizuotas pienas nesugenda maždaug vieną savaitę. Pasterizuojant jis trumpam įkaitinamas iki 60 – 80 laipsnių. Tai daroma dėl to, kad šviežiame piene yra bakterijų, dėl kurių poveikio jis gali labai greitai surūgti. Kaitinant didžioji dalis šių bakterijų sunaikinama. Labai aukštoje temperatūroje, tiksliau, iki 140 laipsnių, kaitintas pienas nesurūgsta dar ilgiau.

Maisto produktai konservuojami ( tai yra pratęsiamas jų galiojimo laikas) naudojant druską arba cukrų. Visiems žinomas pavyzdys yra agurkai. Jie gali išlikti švieži apie savaitę (atsižvelgiant į temperatūrą), o koncervuoti acte tinka maistui net kelerius metus.

NB: Pasterizavimo procesą išrado prancūzų mikrobiologas ir chemikas Louis Pasteur ( 1822-1895 ). Jo vardu pavadintas visame pasaulyje garsus Paryžiaus institutas.

Kodėl žirniai , pupelės ir lęšiai sukelia vidurių pūtimą

Kodėl žirniai , pupelės ir lęšiai sukelia vidurių pūtimą

Ne be reikalo sakoma, kad kiekviena pupelė išleidžia savo garselį. Žirniai, pupelės ir lęšiai priskiriami ankštinių augalų grupei. Jų sudėtyje yra labai daug balastinių (nenaudingų) medžiagų bei angliavandenių, todėl mūsų organizmas dalies jų nepajėgia suvirškinti. Šių medžiagų likučius žarnyne skaido bakterijos. Specialistai šį procesą vadina fermentizacija. Jo metu išsiskiria dujos, todėl žarnyne atsiranda labai daug oro. Mums atrodo, kad pučiasi visas pilvas. Dujas reikia pašalinti, tad mes pradedame gadinti orą.

Kodėl maistas kartais supelija

Kodėl maistas kartais supelija

Dėl to kaltos mažytės bakterijos, kurių knibždėte knibžda visur. Daugelis jų yra visiškai nepavojingos, tačiau suradusios neatvėsinto maisto likučių jos tuojau pat puola puotauti. Tai jų maistas. Ant bakterijų apipultų maisto produktų greitai pradeda augti pelėsių grybelis, todėl jie pasidengia minkštu kilimu. Supeliję produktai nebetinka maistui. Nepadeda ir pelėsiais padengtų vietų išpjaustymas, nes iš pažiūros sveikos ir grybelių neapaugusios dalys jau yra pakenktos bakterijų.

Kodėl kinai valgo lazdelėmis

Kodėl kinai valgo lazdelėmis

Ar tai nėra absoliučiai nepraktiška? Ne, žinoma, jeigu vaikas to mokomas nuo mažens. Be to, ruošiant tradicinius kinų patiekalus visi produktai iš anksto supjaustomi tokio dydžio gabalėliais, kokius būtų patogu įsidėti į burną. Šiek tiek pasitreniravus juos visai nesunku įsidėti į burną dviem lazdelėmis.

Kinai įsitikinę, kad valgant neįmanoma naudotis tokiu įrankiu kaip peilis. Jiems tai būtų tas pats, kas mums mėsos pjausnį doroti pjūklu. Kinai savąjį valgymo būdą išrado maždaug prieš 4000 metų. Anuomet Europoje dar buvo valgoma rankomis ir šis būdas klestėjo dar ne vieną šimtmetį.

NB: Viena lazdelė tvirtai suimama ir suspaudžiama nykščiu ir didžiuoju arba bevardžiu pirštu, kad negalėtų judėti. Antroji laikoma kaip pieštukas – nykščiu ir smiliumi. Ši lazdelė judinama.

Šiaip: Rauginti kopūstai laikomi vokiečių patiekalu, tačiau iš tiesų jį išrado kinai. Jie jau prieš 2000 metų statinėse raugindavo kopūstus.

Šiaip: Kario prieskonių mišinys turi daugybę gerųjų savybių. Jį vartoti labai sveika, nes jis žadina apetitą ir gerina virškinimą. Be to, karis skatina prakaito išsiskyrimą ir taip reguliuoja kūno temperatūrą.

Kaip gaminama greito paruošimo sriuba

Kaip gaminama greito paruošimo sriuba

Tokia sriuba paruošiama labai paprastai. Tereikia miltelius suberti į verdantį vandenį ir sriubą jau galima valgyti. Yra įvairių greito paruošimo sriubų: vištienos, jautienos, makaronų, daržovių. Tokių sriubų milteliai gaminami iš daržovių(morkų, salierų, svogūnų), makaronų, įvairiausių prieskonių, emulgatorių, skonio stipriklių bei aromatinių medžiagų. Visos sudedamosios dalys pirmiausia pakaitinamos ir išverdamos, tada šaldomos labai žemoje temperatūroje, kad išgaruotų visa drėgmė. Šis procesas vadinams džiovinimu šalčiu.