Dievo apverstas medis – baobabas

This slideshow requires JavaScript.

Žinių radijas padeda buvusiems vietiniams komunistams iškilti

Žinių radijas padeda buvusiems vietiniams komunistams iškilti

Šiandien konstatavau, jog iš tikrųjų “Žinių radijas” (populiariausias radijas tarp verslo subjektų) ne šiaip priklauso “Senukų grupei”, o pilnai atidirba savo paskirtį – per tariamą demokratinį skleidimą, gina korumpuotą seną sistemą (socialdemokratų klaną).

Studijoje K.Prunskienė ir socialdemokratų(komunistų) dabartinis lyderis Butkevičius bei kakokia Nord banko specialiste eteryje kalbėjo apie finansų krizę. O gale laidos vietiniai komunistai (K.Prunskienė ir Butkevičius) ragina tautą apie priešlaikinius rinkimus , su siūlymu visiems laikams apriboti fašistinės partijos (konservatorių) kišimąsi į valstybės valdymą.

Tad vėl komunistai prie valdžios, vėl korupcija – vagystės ir tolimesnės ES likusių lėšų iššvaistymas.

Tai vyksta dėl to, nes keleri metai gyvenimo toliau nuo valstybės finansų resursų (žmonių mokesčių, paskolų ir kitokių dalykų) nedirbant, norisi vėl dykaduoniauti toliau ir būti nepakaltinamais.

NB: Šioje vietoje generalinės prokuratūros pavaduotojas Jasaitis ir stengiasi išplaukti neatleistas. Būtent dėl galimybės pakeisti valdžią ir vėliau įtakoti prezidentę – būtų proga šiam nusikaltėliui išlikti ir išsaugto nusikalstamą teisėsaugos sistemą. Netgi kažkokius pataisymus siūla pagerinti dvidešimt metų degradavusiai sistemai taisyti – visiška nesąmonė (Verta pastebėti, kol komunistų nėra valdančiojoje Seimo grupėje, tol Dalios Grybauskaitės rankos atrištos).

Kodėl išnyko dinozaurai

Kodėl išnyko dinozaurai

Seniau buvo manoma, kad dinozaurai išnyko dėl to, kad laikui bėgant jie darėsi vis didesni ir vis kvailesni, todėl galiausiai nebesugebėjo prisitaikyti prie aplinkos. Dabar jau žinoma, kad dinozaurų mirties priežastis buvo didžiulė kosminė katastrofa. Maždaug prieš 65 milijonus metų iš kosmoso atskirdęs milžiniškas asteroidas atsitrenkė į Žemė. Susidūrimas įvyko dabartinės Meksikos teritorijoje. Ištisas dienas į Žemę krito pelenų lietus, kuris sudegino beveik visus anuomet  vešėjusius miškus. Nors dinozaurai buvo labai stiprūs, tačiau jie nepajėgė išgyventi šios kosmoso katastrofos(nelaimės). Jie išmirė,  o žinduoliai geriau prisitaikė prie naujų sąlygų. Jeigu į Žemę nebūtų atsitrenkęs asteroidas, tikriausiai ir šiandien čia viešpatautų dinozaurai.

Kaip dinozaurai gavo tokius juokingus vardus

Kaip dinozaurai gavo tokius juokingus vardus

Dinozaurų pavadinimai kilę iš lotynų ir graikų kalbų. Anksčiau mokslininkai kalbėjo šiomis dviem kalbomis, todėl jų ausims dinozaurų pavadinimai skambėjo visai nejuokingai. Daugumos dinozaurų pavadinimai buvo parinkti pagal tam tikrus elgsenos požymius arba ypatingus išorės bruožus. Pavyzdžiui, pavadinimas “tiranozauras” sako, kad tai būta itin plėšraus driežo. Išvertus jis reiškia “driežų tironų karalius”. Skraidantis šiurkščiais plaukais apžėlęs dinozauras Sorde Pilosus atrodė taip baisiai, kad gavo vardą “plaukuotas velnias”. Pavadinimas “ichtiozauras” reiškia žuvinis driežas. Šis jūros roplys taip buvo pavadintas dėl to, kad vietoje kojų turėjo pelekus. Jis buvo panašus į delfiną ir gyveno vandenyje. Kiti dinozaurai buvo pavadinti pagal jų skeletų liekanų radimo vietas.

Kur gyveno dinozaurai

Kur gyveno dinozaurai

Žodis dinozauras kilęs iš graikų kalbos. Jis reikškia “baisus driežas”. Mokslininkai nustatė, kad pirmieji dinozaurai žemėje gyveno jau prieš 200 milijonų metų. Šie gyvūnai gyveno ir vandenyje, ir sausumoje. Kai kurie jų netgi galėjo skraidyti. Vieno dinozaurai buvo ne didesni už vištą, o kiti – milžiniški. Dabar jau žinoma, kad ultrazauras buvo pats didžiausias kada nors mūsų planetoje gyvenęs dinozauras. Jo ilgis siekė 30 metrų (maždaug tikio dydžio yra mėlynasis banginis). Ultrazaras svėrė apie apie 130 tonų ir maitinosi vien tik augalais. Pačiu pavojingiausiu dinozauru laikomas tiranozauras. Šis gyvūnas turėjo ilgas užpakalines kojas ir jomis vaikščiojo. Jo kūno ilgis nuo nosies iki uodegos galiuko siekė apie 14 metrų. Iškasenos liudija, kad tiranozaurai turėjo durklo formos dantis ir aštrius mėsininko peilio ilgio nagus. Laimė, pirmieji žmonės žemėje gyveno jau seniai išnykus dinozaurams.

Kas yra fata morgana

Kas yra fata morgana

Svilinamai karštoje dykumoje kartais galima pamatyti palmėmis apaugusią oazę, nors jos iš tiesų nėra. Šis reiškinys vadinamas miražu arba fata morgana. Labai karštomis dienomis susiduria nevienodai įkaitę oro sluoksniai. Ten, kur oro sluoksniai tam tikrai prasme yra išsidėstę vienas ant kito, šviesa lūžta ir susidaro atspindys. Tada pasirodo oazė, kuri egzistuoja iš tiesų, tačiau yra už daugybės kilometrų. Panašų, tačiau ne tokį intriguojantį fenomeną galima pamatyti labai karštą vasaros dieną gatvėje. Dėl ore lūžtančių saulės spindulių atrodo, kad gatvę dengia vanduo.

Kodėl vyksta žemės drebėjimai

Kodėl vyksta žemės drebėjimai

Pačiame planetos viduryje yra branduolys , sudarytas daugiausia iš kietos arba skystos geležies. Jį supa mantija iš pusiau išsilydžiusių uolienų. Planetą tarsi žievė dengia žemės pluta. Ji sudaryta iš milžiniškų, tarpusavyje nesujungtų, nuolat judančių plokščių. Susidūrus dviem plokštėms gali įvykti smarkus žemės drebėjimas. Europa šiuo atžvilgiu yra gana saugi. Dažniausiai nuo žemės drebėjimų nukenčia šalys, įsikūrusios plokščių pakraščiuose.

Pačios didžiausios katastrofos žmonijos istorijoje įvyko Kinijoje ir Japonijoje.

Kaip susidaro kopos

Kaip susidaro kopos

Kopos – tai minkštos smėlio kalvos, susidarančios dykumose bei jūrų pakrantėse. Kad susidarytų kopa, reikia ne tik smėlio, bet ir dar dviejų dalykų saulės ir vėjo. Saulės spinduliai iš smėlio pašalina drėgmę. Tada smiltelės pasidaro tokios smulkios, kad jas gali pakelti ir nešti vėjas. Jeigu jis ilgai pučia viena kryptimi (pavyzdžiui, pajūryje ar dykumoje), smiltelės kaupiasi tose pačiose vietose. Vienas smėlio sluoksnis dengia kitą, kol susiformuoja kopa. Gali atsitikti taip, kad vėjas vėl išnešioja kopos smėlį ir perkelia ją į kitą vietą. Tokios kopos vadinamos slenkančiomis arba keliaujančiomis.

Iš kur žmonės dykumoje gauna vandens

Iš kur žmonės dykumoje gauna vandens

Nors dykumose beveik niekada nelyja, vis dėlto ten yra vandens. Jis slypi po žeme. Paprastai gruntinis vanduo teka per giliai, ir augalų šaknys negali jo pasiekti. Kadangi žemės pluta yra nevienodo storio, kai kur gruntinis vanduo yra gana arti paviršiauss. Tokių vietų yra ir dykumose. Ten susidaro oazės. Tai nedidelės vietovės su vešlia augmenija. Dykumos gyventojai oazėse gali atsivėsinti ir apsirūpinti vertingu vandeniu.

Kaip smėlis atkeliavo prie jūros

Kaip smėlis atkeliavo prie jūros

Kol smėlis pasiekė pajūrį, jam teko nueiti labai ilgą ir sunkų kelią. Labai aukštai kalnuose lietaus lašai kapsi į didžiulius uolienų luitus. Žiemą vanduo sušąla į ledą ir išsiplečia. Jis plečiasi tokia jėga, kad gali iš vidaus susprogdinti net storiausius akmenis. Bėgant tūkstantmečiams uolienų nuolaužos darosi vis smulkesnės. Tirpstančio sniego vanduo jas nuplukdo į upes ir dar labiau susmulkina bei nušlifuoja. Visos upės galų gale atiteka į jūras, todėl dalis mažyčių uolienų nuolaužų, virtusių smiltelėmis, atkeliauja į pakrantes ir ten susikaupia. Dalis smėlio susidaro dėl uolienų dūlėjimo, bangoms lūžtat į pakrantės uolas.

Kodėl ugnikalniai spjaudosi lava

Kodėl ugnikalniai spjaudosi lava

Mūsų planetos gelmės sudarytos iš karštos išsilydžiusios uolienos – magmos. Kieta žemės pluta neleidžia magmai išsiveržti į paviršių, tačiau kai kuriose planetos vietose ji ištrykšta iš ugnikalnių. Kai vulkano(ugnikalnio) gelmėse susikaupia pakankamai skystų uolienų, spaudimas tampa toks didelis, kad jos išsiveržia pro kraterį. Skysta lava (taip vadinama išsiveržusi magma) teka vulkano šlaitais.

NB: Kas yra mineralai. Mūsų žemės pluta sudaryta daugiausia iš mineralų. Žinomiausi mineralai yra įvairios rūdos, granitas, marmuras, smiltainis, taip pat auksas ir sidabras. Egzistuoja dar apie 2000 mineralų. Kai kurie jų yra kristala, pavyzdžiui, kalnų krištolas ir piritas. Rūdos yra itin svarbūs mineralai, nes iš jų gaminami metalai.

NB: Kas yra brangakmeniai. Ne visi akmenys yra pilki. Yra daugybė labai gražių spalvų akmenų, kai kurie jų yra beveik permatomi. Gražiausi ir vertingiausi akmenys vadinami brangakmeniais. Šiai kategorijai priskiriami deimantai, rubinai, safyrai ir smaragdai. Yra ne tokių brangių ir vertingų brangakmenių, jie vadinami pusbrangiais akmenimis. Papuošalų svorio matas vadinamas karatu.

Kodėl vasarą automobilius kartais padengia gelsvų dulkių sluoksnis

Kodėl vasarą automobilius kartais padengia gelsvų dulkių sluoksnis

Šios smulkios gelsvos dulkelės krinta nuo medžių, tiesa? Daugelis taip mano, tačiau tai ne visada yra tiesa. Kartais mūsų kraštus pasiekia labai smulkus Sacharos smėlis, kurį atneša iš Afrikos pučiantis vėjas. Pirmiausia į dykumą atkeliauja vėsesnis oras, tačiau jis labai greitai įkaista. Šiltas oras kyla aukštyn, kartu pakeldamas labai smulkias dulkeles. Tada vėjas jas išnešioja visomis kryptimis. Dalis dulkelių sugeba įveikti Alpes ir tik tada nusileidžia žemyn. Smiltelės yra tokios smulkios, kad jas galima pastebėti tik ant lygaus lakuoto automobilių paviršiaus.

Kodėl yra dykumų

Kodėl yra dykumų

Egzistuoja dvi priežastys, dėl ko kai kurie žemės ruožai virsta dykumomis. Karščiausioje planetos zonoje – ties pusiauju – oras labai stipriai įkaista. Šiltas oras gali sugerti labai daug drėgmės, tačiau debesys nesusidaro. Kai nėra debesų , nėra ir lietaus, todėl žemė džiūsta. Jeigu kraštas yra toli nuo jūros jame gali pradėti formuotis dykuma. Virš jūros oras gauna drėgmės , tačiau kelias iki dykumos yra per ilgas. Pakeliui viskas ore susikaupęs vanduo išgaruoja. Be lietaus ir drėgmės žemė per tūkstančius metų virsta dykuma. Didžiausia pasaulyje dykuma yra Sachara Afrikoje. Arabai sako, kad dievas sukūrė dykumą, kad galų gale rastų ramybę. “Alachas iš savo sodo – dykumos – pašalino visą nereikalingą gyvybę, kad galėtų netrukdomas vaikštinėti.”

Kaip susiformavo Didysis kanjonas

Kaip susiformavo Didysis kanjonas

Didysis kanjonas yra siauras tarpeklis JAV, Arizonos valstijoje. Kai kuriose vietose jo gylis siekia iki 1800 metrų. Dėl Didžiojo kanjono susidarymo kalta dirbą graužianti Kolorado upė. Per milijonus metų ji vis giliau skverbėsi į gruntines uolienas. Dėl įvairiaspalvių smėlio ir kalkakmenio sluoksnių bei beveik statmetai besileidžiančių skardžių Didysis kanjonas tapo turistų gausiai lankoma įžymybe.

Kas yra morena

Kas yra morena

Šis žodis skamba tarsi žuvies pavadinimas(murena), tačiau jis neturi nieko bendra su žuvimi. Morenos yra riedulių laukai, kuriuose yra begalės akmenų ir uolienų nuolaužų, likusių ištirpus ledynams. Tūkstančius metų slėniais slinkę ledynai su savimi traukė ir visas pakeliui rastų uolų nuolaužas. Ledai jas susmulkino ir sumalė. Visiškai nenuostabu, kad morenų pasitaiko kalnuotose vietovėse. Vis dėlto ištisos Šiaurės Frezijos salų dalys sudarytos iš kalnų morenų liekanų. Per tūkstantmečius atvirose vietose gulinčios uolienų nuolaužos dėl atmosferos poveikio sutrupėjo į smulkias dalelytes, o tirpstant sniegui vanduo jas stūmė vis arčiau jūros. Pakrančių smėlis taip pat kilęs iš kalnų.

Kodėl pradeda ristis sniego lavina

Kodėl pradeda ristis sniego lavina

Gausiai prisnigus ant kalnų šlaitų susikaupia daugybė tonų sniego. Kalnų šlaitai yra nuožulnūs, todėl sniegas iškart nenučiuožia žemyn. Prasidėjus atodrėkiui kelios snaigės gali pajudėti į slėnį. Pakeliui prie jų prisijungia vis daugiau snaigių.  Lavina kas akimirksnį didėja, ir daugybė tonų sniego 80 km/h greičiu ritasi į slėnį. Leisdamasi žemyn lavina įgyja milžinišką griaunamąją energiją, todėl kartais ji nusineša ištisus miško plotus. Slėniams gresia ir akmenų griūtys. Jos kartais prasideda po smarkaus lietaus, kai žemyn pradeda šliaužti akmenys, uolienos ir purvas.

Kaip susidaro aidas

Kaip susidaro aidas

Visi garsai, kuriuos mes girdime, yra ne kas kita, kaip oro dalelių judėjimas. Pavyzdžiui, jeigu kalnuose sušuktume tiesiai į didžiulę uolą, sujudėjusios oro dalelės sudarytų garso bangą. Atsimušusi į uolą ji atsispindėtų. Šį procesą galima palyginti su baseino ar dubens pakraštyje sukelta vandens banga, kuri atsitrenkia į kliūtį ir grįžta atgal. Kadangi mes žinome, kokiu greičiu garsas sklinda ore (apie 300 m per sekundę), pagal aidą galima apskaičiuoti, koks atstumas iki garsą atspindinčio objekto (daikto). Pavyzdžiui, šikšnosparniai skleidžia ultragarsą, kurį atspindi kliūtys. Jo ausys sugauna aidą, todėl gyvūnėlis instinktyviai žino, kada reikia keisti skridimo kryptį.

Kaip matuojamas kalno aukštis

Kaip matuojamas kalno aukštis

Seniau kalnų aukštis buvo matuojamas naudojant daugybę optikos prietaisų ir atliekant skaičiavimus. Laimė, šiais laikais visks atliekama daug lengviau. Iš Žemės palydovo galima specialiai į kalną nukreipti radaro spindulius. Kalnas juos atspindi, o palydove įrengtas ultragarso prietaisas sugauna sugrįžusius signalus. Pagal radaro signalo sklidimo laiką galima labai tiksliai nustatyti kalno aukštį. Kuo greičiau grįžta signalas, tuo aukščiau iškilusi kalno viršūnė.

NB: Milžiniški slėnius dengiantys ledynai susidaro per tūkstančius metų. Kai kuriose aukštikalnių vietose per metus susikaupia daugiau sniego, negu gali ištirpti. Jis kaupiasi įdubose, kur nuo savo svorio susilegia į ledą. Ant viršaus klojasi naujas ledas, kuris spausdamas apatinius sluoksnius stumia į slėnį.

Kaip atsiranda urvai

Kaip atsiranda urvai

Urvai gali susidaryti įvairias būdais. Prieš daugybę milijardų metų Žemės paviršius buvo iš žėruojančios karštos labos, kuri laikui bėgant sustingo. Kadangi lava stingo įvairiomis formomis, taip susidarė pirmieji urvai. Sustingus lavai iš pradžių susidarė tuštumos, o vėliau jos virto urvais. Jaunesni urvai atsirado tose vietovėse, kur gausu minkšto kalkakmenio. Per tūkstančius metų požeminiai vandenys suformavo tunelius. Nedideli urvai gali susidaryti jūros pakrantėse, bangų mūšai nuolat skalaujant uolas.

Kaip susidarė kalnai

Kaip susidarė kalnai

Žemė po mūsų kojomis nėra tokia lygi kaip mums atrodo. Jos pluta, ant kurios mes gyvename, sudaryta iš milžiniškų akmens plokščių, kurios dreifuoja ant Žemės gelmėse žėruojančios įkaitusios lavos. Prieš milijardus metų šios plokštės priartėdavo viena prie kitos ir susidurdavo. Tokie susidūrimai vyko labai lėtai, tačiau jie buvo neįtikimai stiprūs. Susidūrusios plokštės tikrąja to žoždio prasme sustūmė kalnus.