Kodėl fašistų valdymo laikais uždarė Atominę elektrinę

Kodėl fašistų valdymo laikais uždarė Atominę elektrinę

Fašistai(konservatoriai) uždarė Ignalinos Atominę elektrinę tam, kad sunaikinti Ignalinos miestą, kuriame gyvena labai daug rusakalbių. Tai buvo fašistinė akcija prieš miesto gyventojus, siekiant jų savarankiškos emigracijos iš Lietuvos.

Nors visuomenei bandyta įteigti, kad tai Europos Sąjungos įstojimo besąlygiška sąlyga, tačiau Europos Sąjunga būtų nusprendus gyventojams palankia linkme,   jeigu Lietuvos gyventojai referendumo metų pasisakytų apie pratęsimą elektrinės iki naujojo reaktoriaus įrengimo.

Tad, konservatorių partija (fašistinė organizacija) siekė  sunaikinti stambiausią rusakalbių bendruomenę Lietuvoje. Todėl nebuvo imtasi jokių veiksmų.

Uždarius žiemos viduryje Elektrinę, penkis ir daugiau kartų pabrango elektra, šildymas, komunalinės paslaugos gyventojams. Gyventojai puolė piketuoti, reikalauti kompensacijų, tačiau priimti fašistiniai įstatymai sugriovė jų viltis. Tad didelė dalis gyventojų pradėjo emigruoti: į Europa, Rusiją, bei persikelti arčiau Vilniaus miesto.

Kodėl negalima nekur eiti su svetimais žmonėmis

Kodėl negalima nekur eiti su svetimais žmonėmis

Svetimi žmonės ne visada gerai elgiasi su vaikais, nors iš pradžių ir apsimeta labai malonūs. Yra žmonių, segančių baisia liga. Jie privilioja vaikus rodydami nuostabius žaislus arba pasikvietę ledų. Iš tiesų taip jie siekia tik privilioti vaiką į savo namus ir nuskriausti. Savaime suprantama, ne kiekvienas žmogus, kuris maloniai elgiasi su vaikais nori padaryti jiems ką nors bloga. Dauguma suaugusiųjų myli vaikus ir džiaugiasi galėdami jiems suteikti malonumą. Vis dėlto kiekvienas vaikus mylintis suaugęs žmogus žino, kad svetimų vaikų nevalia vestis į namus. Jeigu nepažįstamasis mėgina jus įsivilioti į automobilį , geriausia kuo greičiau paprašyti kitų suaugusiųjų pagalbos. Tokie žmonės naudoja ir daugiau gudrybių, pavyzdžiui, tvirtina, kad vaiko namuose atsitiko kas nors bloga. Tokiu atveju jokiu būdu nevalia patikėti, nes jeigu namuose iš tikrųjų būtų atsitikę kas nors bloga, policija tikrai praneštų apie tai į mokyklą. Žinoma , nereikia bijoti visų draugiškų suaugusiųjų , tačiau nė vienas garbingas suaugęs žmogus nebandys priversti vaiką  eiti su juo.

Kodėl suaugusieji rūko? Juk jie žino , kad nuo rūkymo galima susirgti

Kodėl suaugusieji rūko? Juk jie žino , kad nuo rūkymo galima susirgti

Suaugusieji dažnai įsivaizduoja esą labai išmintingi, tačiau , deja, tai ne visada yra tiesa. Daugelis žmonių kada nors gyvenime išbando cigaretės dūmo skonį. Be to, rūko daugelis kino žvaigždžių, nors tai yra labai negerai. Deja , rūkyti labai nesveika. Daugeliui suaugusiųjų labai sunku atsikratyti šio įpročio. Cigaretėse esantis nikotinas per ilgesnį laiką sukelia priklausomybę. Prie nikotino pripratęs organizmas nuolat jo reikalauja. Todėl tai yra lengvasis narkotikas, kuris iki šiol yra legalus. Daugelis suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau jiems tai nepavyksta. Tad būtų kur kas išmintingiau niekada nepradėti rūkyti kaip ir nabandyti vartoti kitų narkotikų, nes vėliau gana sudėtinga panaikinti šią priklausomybę. Sugadintos sveikatos ir išsigimusių genų, kurios vėliau teks perduoti savo vaikams, nesutaisyti. Nes ypatingai rūkymas sąlygoja naujagimių fiziologinius ir protinius apsigimimus. Tokius apsimimus dažnai matote per televizijos programas , kur prašomos įvairios paramos lėšos gydyto tokius vaikus.

Kodėl kai kada tėvai išsiskiria

Kodėl kai kada tėvai išsiskiria

Kai suaugusieji labai pamilsta vienas kitą, jie susituokia ir susilaukia vaikų. Tačiau kartais meilė būna neamžina. Mama ar tėtis pradeda dažnai pyktis, jiems nebepatinka daug laiko praleisti kartu. Tokiu atveju kai kurios poros išsiskiria, ir vienas iš tėvų išsikrausto gyventi kitur. Savaime suprantama, vaikai labai myli abu tėvus, todėl jiems labai sunku suvokti, kodėl tėtis ir mama nebemyli vienas kito. Deja, tokių situacijų pasitaiko gana dažnai. Jeigu tėvai išsiskiria, tai dar nereiškia, kad jie nustojo mylėti savo vaikus. Vis dėlto jeigu du žmonės nuolat pykstasi, jiems geriau išsiskirti, net jeigu tai labai skausminga. Nes kitu atveju prasideda muštynes – vyras muša žmoną arba vaikus, padidėja alkoholio vartojimas, vaikai patyria psichologinius pergyvenimus.

Dažnai arba pagrinde išsiskyrimo priežastimi būna alkoholio ir rūkalų besaikis vartojimas, kuris skatina nebūti ištikamam mylinčiam žmogui, neskirti dėmesio ir nebendrauti šeimoje. Taip išduodamas mylimas žmogus ir šeima, parodoma didelė nepagarba jam. Tada nukenčia vaikai ir vėliau kartoja tėvų klaidas. Aplinkiniai tai pastebi ir tokias šeimas pateikia kaip blogo pavyzdžio formą. Tai ypatingai dažnas reiškinys. Su tokiomis šeimomis dažnai dirba socialinės tarnybos, alkoholinės  priklausomybės gydymo įstaigos ir kitos pagabos tarnybos. Nuo tokių šeimų smarkiai padidėja nusikalstamumas  ir eismo įvykiai keliuose. Ypač pavojinga, kad dėl pagarbos nebuvo , iš tokių šeimų asmenys dažnai prievartauja kitus žmones.

Kas yra pavydas

Kas yra pavydas

Kiekvienas žmogus kartais pavyduliauja. Taip atsitinka, jeigu sesuo mokykloje gauna geresnius pažymius arba vyresniam broliui leidžiama daug daugiau negu jaunėliui. Tokiu atveju staiga į galvą šauna mintis, kad tėvai labiau myli kitą vaiką. Kartais geras draugas ima labai daug laiko praleisti su kitu žmogumi. Mintis, kad gali prarasti draugą, kelia baimę ir pykdo. Kartais tai nutinka be jokios protu suvokiamos priežasties. Pavydas visada yra pykčio ir baimės mišinys. Pajutus pavydą reikėtų su kuo nors apie tai pasikalbėti. Žinoma, labai naudinga pykčio atsikratyti žaidžiant futbolą ar užsiėmus kokia kita veikla. Tai padeda atsikratyti slogių minčių.

Kodėl turiu būti punktualus

Kodėl turiu būti punktualus

Kartais gana sunku būti punktualiam. Yra daugybė dalykų, kurie blaško dėmesį arba priverčia mus vėluoti. Vis dėlto punktualumas yra labai svarbus. Įsivaizduokite , kad būtų, jeigu kiekvienas mokinys į pamokas ateitų tada, kada jam patogu. Tokiu atveju mokytojas būtų priverstas laukti, kol susirinks visi, ir pamoka užsitęstų iki vėlaus vakaro. Labai svarbu po pamokų laiku grįžti namo. Ir ne tik dėl to, kad tėvai laukia jūsų paruošę pietus, o dar ir todėl , kad jie labai susirūpintų, jeigu jūs užtruktumėte po pamokų.

Kodėl kartais jaučiuosi nelaimingas

Kodėl kartais jaučiuosi nelaimingas

Yra daugybė dalykų, dėl kurių žmogus dali jaustis nelaimingas. Nuliūdinti gali tiek smukmenos, tiek ir rimti gyvenimo įvykiai. Mes liūdime, kai serga labai brangus žmogus, kai mokykloje gauname blogus pažymius arba artimas draugas išsikrausto gyventi į kitą miestą. Kiekvienam iš mūsų tenka ištverti likimo smūgius. Labai gerai, jeigu taip atsitikus šalia yra žmogus, kuriam galima išsipasakoti, kuris paguožia ir nuramina. Tada sakoma, kad yra žmogus, su kuriuo pasidalijame skausmu. Tai gali būti tėvai, broliai arba seserys, geriausias draugas ar draugė. Labai blogai, jeigu žmogus pats save skaudina nuolat galvodamas apie tai, ko jis neturi, arba ištikus nelaimei atsiriboja nuo aplinkinių. Tai niekam nepadeda. Reikia norėti būti laimingam ir siekti savo laimės.

Kodėl turiu sakyti prašau ir ačiū

Kodėl turiu sakyti prašau ir ačiū

Kartais labai sunku nepamiršti laiku pasakyti prašau ir ačiū. Vis dėlto šie trumpi žodeliai yra labai svarbūs. Jie rodo, kad jūs gerbiate aplinkinius. Pavyzdžiui, jeigu pasakysite:”Paskolink man dviratį”, tai bus įsakymas ir skambės nemandagiai. Reikėtų sakyti: “Prašau paskolinti man trumpam dviratį”. Tai reikštų, kad aš žinau, kad šis dviratis yra tavo, bet tu suteiktum man didžiulį džiaugsmą, jeigu trumpam jį paskolintum. Tai skamba kur kas maloniau. Pasisveikindami parodome žmonėms, kad džiaugiamės juos matydami. Taip trumpais žodeliais galima suteikti džiaugsmo kitiems žmonėms. Juk patys nenorime, kad kas nors ant mūsų bambėtų, ir džiaugiamės, kai su mumis elgiamasi maloniai, ar ne tiesa.

Kodėl man negalima žiūrėti kai kurių televizijos laidų filmų

Kodėl man negalima žiūrėti kai kurių televizijos laidų filmų

Per televiziją visą parą rodo animacinius ir vaidybinius filmus bei įvairius šou. Ne visi jie sukurti vaikams. Kai kuriuose filmuose būna labai daug smurto. Kiti yra sunkiai suprantami, nuobodūs arba šiurpūs. Suaugusiems žmonėms tokie filmai paprastai nekenkia, nes jie moka perdirbti pamatytą informaciją. Vaikams siaubo filmai gali sukelti košmariškus sapnus. Tėvai, draudžiantys jums žiūrėti kai kuriuos filmus, nori tik gero. Televizijos programą sudarantys žmonės žino, kad ne visi filmai skirti vaikams, todėl jie rodomi vėlai vakare, kai vaikai jau miega. Kai būsite vyresni, galėsite eiti miegoti vėliau. Tada galėsite pasižiūrėti vėlai rodomus fimus.

Kodėl aš turiu eiti į mokyklą

Kodėl aš turiu eiti į mokyklą

Kartais gyvūnams yra labai gerai, nes jiems nereikia eiti į mokyklą. Taip yra dėl to, kad gyvūnai turi vadinamąjį instinktą(įgimtą elgesį). Vadinasi, jie iš prigimties žino viską, ko jiems reikia, kad išgyventų. Pavyzdžiui, jeigu jaunam paukščiui kyla pavojus, jis žino, kaip užtikrinti savo saugumą. Į pasaulį atėjęs kūdikis instinktyviai žino, kaip pasiekti maisto šaltinį – motinos krūtį, tačiau tai yra beveik visos įgimtos žmogaus žinios. Mes esame būtybės, turinčios trūkumų. Nors ir skamba nemaloniai, tačiau yra tai yra didžiulis privalumas. Žmogus įgūdžius įgyja mokydamasis, todėl jis gali lengvai prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Gyvūnas niekada nesugebėtų išmokti skaityti, nes tai neužkoduota jo prigimtyje. Ką tik gimusio žmogaus smegenys yra tuščios, todėl į jas galima sutalpinti daug žinių. Žinoma, žmogus turi mokytis, o geriausia tai daryti mokykloje. Čia vaikai išmoksta ne tik skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet ir labai daug sužino apie save, aplinką, istoriją. Mokykla padeda išmokti visko, ko vėliau prireiks norint įgyti kokią nors profesiją. Suaugusieji taip pat gali daug ko išmokti, tačiau vaikams tai sekasi lengviau.

Kas yra meilė

Kas yra meilė

Jeigu dviem žmonėms patinka būti kartu, jeigu jie norėtų drauge praleisti kuo daugiau laiko, jeigu jie bučiuojasi ir liečia vienas kitą, vadinasi, jie vienas kitą myli. Meilė – tai jausmas, daug gilesnis negu draugystė. Žmonėms, mylintiems vienas kitą , labai norisi kartu būti visą gyvenimą. Daugelis myilnčių porų susituokia ir sukuria šeimą. Savaime suprantama, tai nėra būtina meilės sąlyga. Jausmas, kurį vieni kitiems jaučia tėvai ir vaikai, taip pat vadinamas meilė. Be to, egzistuoja dar ir vadinamoji artimo meilė, kai žmogus domisi aplinkinių gyvenimu ir padeda jiems, jeigu nutinka kas nors negera. Artimo meilė geriausiai atsiskleidžia per pastangas padėti nelaimingiesiems, kad jiems kuo greičiau palengvėtų.

Kur gyvena Dievas ir kaip jis atrodo

Kur gyvena Dievas ir kaip jis atrodo

Seniau žmonės manė, kad Dievas gyvena danguje ir pro debesis stebi žmones. Šiais laikais jau žinoma, kad viskas ne taip paprasta. Juk virš debesų pakyla lėktuvai, tačiau nė vienas keleivis ar lakūnas ten nematė Dievo. Tačiau tai, kad mes jo nematome, dar nereiškia, kad jo nėra. Daugelis žmonių sako, kad Dievas yra visur: kiekvienoje šalyje, kiekviename kaime, kiekviename name, aukštai virš debesų ir net po kiekvienu akmeniu. Kadangi Dievas sukūrė pasaulį, visuose daiktuose yra jo dalelė. Nemažai žmonių tiki, kad Dievas visada yra juose: jų mintyse, jų širdyse ir jų sielose. Nors mes ir šiais laikais melsdamiesi kreipiamės “Tėve(Alache) mūsų, kuris esi danguje”, tačiau iš tiesų tai yra supaprastinimas, kad žmonėms būtų lengviau įsivaizduoti Dievą. Kaip jis iš tikrųjų atrodo? Atsakymo į šį klausimą nėra. Tikriausiai galima įsivaizduoti taip: jeigu visi pasaulio žmonės nupieštų po Dievo atvaizdą, tik maža jo dalelė būtų perkelta ant popieriaus. Savaime suprantama, kitas religijas išpažįstantys žmonės mintyse yra susikūrę visai kitokius Dievo atvaizdus. Jie Dievą vadina kitais vardais. Vis dėlto visi trokšta vieno – gyventi taikiai.

Kodėl vieni žmonės yra turtingi, o kiti vargšai

Kodėl vieni žmonės yra turtingi, o kiti vargšai

Yra žmonių, kurie turi labai daug pinigų ir gali nusipirkti didžiulius namus, kelis automobilius arba jachtą. Kai kurie mano, kad daug pinigų turintys žmonės yra geresni už tuos, kurie jų turi labai mažai. Tai tikrų tikriausia nesąmonė. Pirmiausia pasaulyje yra dalykų, kurių niekas negali nusipirkti. Tai sveikata, laimė, meilė ir charakteris. Antra, apie žmogų negalima spręsti pagal jo piniginės storumą ar jo profesiją. Yra daugybė žmonių, kurie pasirinko trokštamą įdomią profesiją iš anksto žinodami, kad už tą darbą jie niekada negaus labai daug pinigų. Per televiziją dažnai rodo labai neturtingus, mažai nuosavybės turinčius žmones. Jie dažnai nieko negali nusipirkti ir mielai užsidirbtų daugiau pinigų, tačiau negali. Pavyzdžiui, yra kraštų, kuriuose klimatas labai karštas ir sausas, laukuose beveik neauga, todėl ūkininkai gauna labai mažą derlių. Šių žmonių vaikai neturi galimybių susikurti geresnį gyvenimą. Mums nusišypsojo laimė gyventi išsivysčiusios ekonomikos valstybėje. Mums pakanka maisto, mes galime eiti į mokyklą, daug ko išmokti, kad vėliau įgytume specialybę. Mūsų šalyje taip pat  yra žmonių , kuriems seksi ne itin gerai, nes jie serga arba laikinai yra bedarbiai; nes įmonės nebepajėgia parduoti daug produkcijos ir jie nebegauna darbo pagal savo specialybę.

Kodėl tėtis ir mama turi dirbti

Kodėl tėtis ir mama turi dirbti

Kaip būtų puiku, jeigu mama ir tėtis galėtų visą dieną būti namie ir visada turėtų laisvo laiko. Deja, tai neįmanoma. Daugelyje šeimų bent vienas iš tėvų privalo dirbti. Priežastis labai paprasta : reikia mokėti už buto nuomą, vandenį, elektros energiją, maistą, sporto klubus, kiną ir t.t. Pinigus pirmiausia turime uždirbti, o tik tada juos galime išleisti. Tad daugelis žmonių turi kokią nors profesiją. Vieni gamina produktus, kiti taiso įvairius daiktus, treti pinigus uždirba teikdami kokias nors paslaugas. Vis dėlto pinigai dar ne viskas. Nereikėtų pamiršti, kad yra daugybė labai įdomių profesijų. Pavyzdžiui, architektai gauna pinigus už namų projektavimą.

Kaip daroma ekonomika

Kaip daroma ekonomika

Ekonomika yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Ji nėra tokia sudėtinga ir sunkiai perprantama, kaip daugelis mano. Ekonomika yra tarsi uždara apytakos sistema, veikianti panašiai kaip miesto ar kaimo turgus. Pavyzdžiui, ūkininkas Huberis pardavinėja savo užaugintus produktus: obuolius, kiaušinius ar bulves. Žmonės perka prekes ir moka už jas pinigus. Jeigu į turgų ateina vagis ir nukniaukia kokią nors prekę , atvyksta policija, kurios darbą finansuoja valstybė , ir pasirūpina, kad vagis grąžintų prekę arba atlygintų už ją pinigais. Daugelio valstybių ekonomika veikia būtent tokiu principu, todėl ji vadinama rinkos ekonomika. Rinkoje dalyvauja valstybė, verslininkai ir vartotojai. Kiekvienas kažką duoda kitam ir gauna už tai atlygį. Valstybė gauna dalį parduotuvės pelno. Tai vadinama mokesčiais. Šie pinigai reikalingi keliams tiesti, priešgaisrinėms tarnyboms, vaikų darželiams. Valstybė moka atlyginimą šiose srityse dirbantiems žmonėms. Verslininkai gauna pinigus už prekes, kurias jie parduoda. Paprastai verslininkai patys prekių negamina, todėl jie samdo žmones , kurie gamina, perdirba ir pardavinėja įvairią produkciją. Už šį darbą samdomi darbuotojai iš samdytojų(darbdavių) gauna atlyginimą. Pagamintas prekes galima parduoti pirkėjams (vartotojams). Taip ekonomikos sistema užsidaro.

Kodėl kyla karai

Kodėl kyla karai

Visi žmonės žino, kad nevalia žudyti kitų žmonių, tačiau kartais kyla karai, kurie nusineša tūkstančius ar net milijonus gyvybių. Kodėl taip atsitinka? Tai labai sunkus klausimas. Žmonės kariauja jau tūkstančius metų. Kartais vienos valstybės iš godumo užgrobia kitas, turinčias vertingų dalykų – naudingų iškasenų ar didelę teritoriją. Kai kada karai kyla dėl religinių įsitikinimų. Dažnai pasitaiko atvejų , kai labai sunku nuspręsti, ar reikia kariauti , ar ne. Ką daryti, jeigu užpuola kita valstybė? Arba jeigu išprotėjęs tipas kelia grėsmę visam pasauliui? Ar tokiu atveju teisinga pradėti karą su juo, norint apsaugoti daugybę nekaltų žmonių? Į tokį klausimą atsakyti labai sunku. Vis dėlto karas bet kuriuo atveju turėtų būti paskutinė priemonė, kurios griebiamasi, kai niekas nebepadeda. Laimė, šiais laikais tokios nuomonės laikosi dauguma valstybių. Daugelis jų susibūrė į Jungtinių Tautų Organizaciją , kuri kilus dviejų šalių konfliktui stengiasi tarpininkauti derybose ir užkirsti kelią karui.

Kas yra demokratija

Kas yra demokratija

Žodis demokratija yra kilęs iš graikų kalbos. Jis reiškia tautos valdžią. Demokratinėje valstybėje tautos likimą lemia ne vienas valdovas, o visi visuomenės nariai. Tokiu atveju kyla viena problema. Daugelyje demokratinių valstybių gyvena milijonai piliečių. Savaime suprantama, prieš priimant kiekvieną naują sprendimą neįmanoma atsiklausti visų nuomonės. Todėl balsavimo teisę turintys piliečiai reguliariai išrenka savo atstovus į parlamentą, kuris savo ruožtu suformuoja vyriausybę. Pavyzdžiui, jeigu balsavimo teisę turintis asmuo nori, kad vyriausybė labiau rūpintųsi aplinkos apsauga, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ar pakeistų mokesčių sistemą, jis balsuoja už tą kandidatą, kuris siekia būtent tokių tikslų ir ketina išsakyti būtent tokią kitų piliečių nuomonę.

Demokratinė santvarka turi ir daugiau privalumų. Kiekvienas žmogus turi teisę išsakyti savo nuomonę, suburi bendraminčius arba stoti į partiją. Visi žmonės laiko lygūs ir turi vienodas teises. Mums tai atrodo savaime suprantama, tačiau žmonijos istorijoje buvo ir kitokių santvarkų. Pavyzdžiui, monarchinėje valstybėje visą tautą valdo vienas karalius. Kai kurie valdovai gali patys skelbti įstatymus ir nustatyti bausmes už jų nesilaikymą.

XIX amžiuje daugelyje Europos valstybių dar viešpatavo karaliai. Demokratinės santvarkos formavosi kelis dešimtmečius. Demokratijos priešingybė yra diktatūra. Valstybėse, kuriose viešpatauja diktatūra, visos tautos likimą lemia vienas valdovas. Diktatoriai(asmenys, valdantys jėga ir prievarta) valdžią paprastai išlaiko gąsdindami ir baugindami piliečius. Tokios valstybėse policija negina teisingumo ir piliečių, o prižiūri, kad būtų vykdomi diktatoriaus įsakymai.

Kas yra diskriminacija

Kas yra diskriminacija

Dažnai girdime sakant, kad visi žmonės yra lygūs. Žinoma, tai nereiškia, kad visi turi vienodai atrodyti, vilkėti tokius pačius drabužius ar vienodai mąstyti. Tai būtų labai nuobodu. Iš tiesų šis sakinys reiškia, kad visi žmonės turi turėti vienodas teises. Visiškai nesvarbu, kur gimę, kokios spalvos jų oda ir kokią jie išpažįsta religiją. Deja, šios taisyklės laikomasi ne visada. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra skriaudžiamas dėl odos spalvos, jeigu jis turi mažiau teisių negu kitos rasės atstovai. Šis reiškinys vadinamas diskriminacija. Net šiais laikais yra nemažai valstybių, kuriose viešpatauja vadinama rasių diskriminacija. Paprastai tokiu atveju tvirtinama, kad baltaodžiai žmonės yra pranašesni už tamsiaodžius. Kartais nueidama taip toli, kad žmonės yra persekiojami ir žudomi dėl odos spalvos ar religijos. Pas mus  Lietuvoje taip pat egzistuoja tam tikros diskriminacijos formos. Paprastai diskriminuojami uždarbiauti atvykę užsieniečiai, kitos tautybės žmonės, sudarant įvairias kliūtis. Iš tiesų turėtume būti draugiškesni svečiams.

Kam reikalingi įstatymai

Kam reikalingi įstatymai

Įstatymai reikalingi žmonių tarpusavio santykiams reguliuoti. Įstatymas yra teisingas tada, kai jo vienodai turi laikytis visi žmonės. Pavyzdžiui, egzistuoja įstatymas, draudžiantis ką nors paimti iš kito žmogaus prieš jo valią. Policija prižiūri, kad įstatymų būtų laikomasi. Kai kas nors nusižengia įstatymui, teismas nusprendžia, kokią bausmė už tai skirti. Įstatymai padeda žmonėms taikiai sugyventi. Kita vertus, jie šiek tiek riboja žmonių laisvę. Būtent dėl to įstatymus labai sunku suformuluoti ir priimti. Juk individo laisvė yra labai svarbus dalykas. Kai kurios pagrindinės šiuolaikinių įstatymų idėjos paimtos iš senovės romėnų. Jie turėjo labai pažangius įstatymus, kurie išliko užrašyti. Taip romėnai užtikrino, kad visi įstatymai būtų vienodai teisingi visiems valstybės piliečiams. Gamta taip pat laikosi tam tikrų įstatymų, vadinamų gamtos dėsniais. Pavyzdžiui, daiktai niekada nekrenta aukštyn , o tik žemyn. Savaime suprantama, gamtos įstatymus kūrė ne žmonės, tačiau jie galioja visoms gyvoms ir negyvoms mūsų planetos būtybėms.

Kaip daroma politika

Kaip daroma politika

Žodis politika kilęs iš graikų kalbos žodžio polis, kuris reiškia miestas. Senovės graikai pirmieji pradėjo mąstyti, kaip geriau ir teisingiau sureguliuoti visuomenės narių tarpusavio santykius. Senovės Graikijos miestuose gyveno daug žmonių. Savaime suprantama, jie turėjo skirtingų norų bei interesų, todėl graikai išvystė meną kuo geriau suderinti įvairių žmonių skirtingus interesus. Jie išvystė demokratiją. Šis žodis reiškia liaudies valdžią. Pirmą kartą žmonijos istorijoje tautos likimą lėmė ne vienas asmuo – karalius. Kilus būtinybei priimti svarbų sprendimą, kiekvienas miesto pilietis turėjo teisę jį paveikti balsuodamas. Politika – tai menas kartu taikiai spręsti ginčytinus klausimus. Savaime suprantama, tai ne visada lengva. Tai, kas patinka vienam, kitam gali pasirodyti visai nepriimtina. Tokiu atveju yra vinintelė išeitis – derėtis tol, kol bus rastas abi puses tenkinantis sprendimas. Politikams dažnai priekaištaujama, kad jie labai daug kalba, tačiau iš tiesų būtent toks yra jų darbas. Svarbiausia, kad pokalbio pabaigoje būtų rastas tinkamas sprendimas.