Mikroskopas

Mikroskopas

Manoma kad pirmąjį mikroskopą 1595 metais sukonstravo akinių meistras Hans Jansen. Įrenginys buvo pagamintas iš trijų vienas į kitą suleidžiamų vamzdžių, kurių bendras ilgis – beveik 45 cm. Jis didino nuo trijų iki devynių kartų, atsižvelgiant į tai kiek ištraukiami vamzdžiai. Optikos specialistams teko nueiti ilgą kelią, kol pavyko sukonstruoti šiuolaikinį mikroskopą, kuris gali didinti iki 1500 kartų, bei elektroninį mikroskopą, didinantį iki kelių milijonų kartų. Mikroskopo išradimas buvo labai svarbus medicinos mokslo vystymuisi, nes žmonės galėjo ieškoti priemonių prieš įvairias ligas. Labai garsus mokslininkas buvo Robert Koch, 1905 metais gavęs Nobelio medicinos premiją už tuberkuliozės tyrimus ir šios ligos sukėlėjo atradimą.

Kaip sudarytas mikroskopas ir kaip jis veikia

Graikų kalbos žodis mikro reiškia mažas. Mikroskopas vaizdą padidina daugybę kartų, todėl pro jį galima apžiūrėti labai mažus, plika akimi nematomus daiktus. Šis prietaisas veikia panašiai kaip lupa (paprastas didinamasis stiklas). Jis sudarytas iš kelių lęšių (panašiai kaip lupos).

Paprastas mikroskopas sudarytas iš dviejų lęšių, trumpo židinio nuotolio objektyvo ir okuliaro (optinio prietaiso dalis, pro kurią žiūrima), kuris didina tiek pat kiek ir paprasta lupa. Obejektyvas sudaro padidintą tarpinį vaizdą,  kurį galima pamatyti per okuliarą.

Mikroskopo galingumas priklauso nuo objektyvo didinamosios gebos ir nuo lęšių išdėstymo. Specialiosios paskirties mikroskopuose yra daugiau lęšių. Jie didina prietaiso galingumą ir gerina vaizdo kokybę. Elektroninių mikroskopų veikimas pagrįstas ne šviesos spinduliais, o elektronų pluoštais.

Kas yra vėžys

Kas yra vėžys

Žmogaus kūnas sudarytas iš begalės reguliariai atsinaujinančių ląstelių. Jų atsinaujinimo procesas vyksta pagal  tikslų planą, todėl ir senųjų ląstelių į naujas perduodama visa genetinė informacija. Kartais viena ląstelė atsinaujina ne pagal įprastą planą. Ji pradeda nekontroliuojamai daugintis ir susidaro auglys. Piktybinis auglys gali plisti ir įsibrauti į kitus organus. Dėl to jį būtina gydyti.

NB: Hipokratas (460-375 m pr Kr.) buvo graikas. Tai pirmasis šiuolaikinis gydytojas. Jis gydė visą žmogų dietomis, gyvenimo būdo keitimu, augaliniais medikamentais ir net chirurginėmis priemonėmis stimuliuodamas natūraliąsias gydomąsias galias. Hipokratas laikomas idealiu(tobulu) gydytoju, mokslinį mąstymą derinusiu su gydytojo patirtimi ir aukšta morale. Anksčiau visi gydytojai turėdavo prisiekti, kad dirbdami vadovausis jo etikos normomis ir pirmiausia besąlygiškai gelbės žmogaus gyvybę. Šios priesaikos žodžiai iki šių laikų išliko gydytojų veiklos kodeksu.

Kodėl žmonės yra mirtingi

Kodėl žmonės yra mirtingi

Mūsų organizme ląstelės vis atsinaujina. Dalijantis senoms ląstelėms susidaro joms identiškos (tapačios) naujos. Deja , šis procesas negali kartotis amžinai. Atėjus laikui jos nustoja dalytis ir atsinaujinti. Nesant naujų ląstelių kūnas pradeda senėti. Ląstelės ir iš jų sudaryti organai taip nusidėvi, kad nebegali palaikyti organizmo gyvybės. Todėl žmonės ir visos kitos gyvos būtybėss turi mirti. Šiais laikais žmonės gauna daug geresnę medicininę priežiūrą, todėl gyvenimo trukmė yra žymiai ilgesnė negu anksčiau. Pavyzdžiui, priešistoriniais laikais žmonės retai tesulaukdavo trisdešimties metų. Šiais laikais vidutinė gyvenimo trukmė Europoje yra daugiau nei 70 metų.

Kas yra cukraligė

Kas yra cukraligė

Dažnai girdime , kad nesveika per daug vartoti cukraus , tačiau žmogaus organizmui reikia šiek tiek šios medžiagos. Cukrus yra labai svarbus energijos šaltinis. Organizme jį išnešioja kraujas. Kad cukraus visada būtų tiek, kiek reikia, kasa gamina hormoną insuliną. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Cukriniu diabetu (cukralige) sergančių žmonių organizme susidaro per mažai insulino. Dėl to padidėja cukraus kiekis. Diabetu sergantiems žmonėms būtina kasdien po kelis kartus švirkštis insuliną.

NB: Insulinas atrastas 1922 metais

Kas yra tyrimas ultragarsu

Kas yra tyrimas ultragarsu

Ultragarsu dažnai tiriami žmogaus vidaus organai, o nėštumo metu stebimas besivystantis vaisius. Ultragarsą galima pamatyti su aidu. Į kūną nukreipiamos labai stiprios garso bangos. Jos atsispindi nuo įvairių organų paviršiaus. Kiekvienas organas garso bangas atspindi savaip. Atsklidusį aidą gydytojas mato monitoriuje. Tyrimai ultragarsu taikomi labai plačiai, nes jie itin tiksliai parodo mūsų organizmo vidinį gyvenimą ir nepažeidžia organų.

Kas yra AIDS

Kas yra AIDS

AIDS – tai liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas. Jeigu į mūsų organizmą įsibrauna ligos sukėlėjai, imuninės ląstelės juos tuojau pat atžapžįsta ir nukenksmina. ŽI virusas sunaikina šias ląsteles. Užsikrėtus tolydžio mažėja žmogaus atsparumas ligoms. Vadinasi, nebeveikia imuninė sistema. Tada mirtina gali būti net pati nepavojingiausia liga, pavyzdžiui, paprastas peršalimas. ŽI virusai yra kūno skysčiuose: kraujyje, spermoje ir makšties išskyrose. Žmogus užsikrečia tik tada, kai virusas patenka į kraują.

Kaip veikia narkozė

Kaip veikia narkozė

Žmogų prireikus operuoti, jo kūną tenka įpjauti. Kad ligonis nejaustų skausmo, jį tenka dirbtinai užmigdyti. Dažniausiai narkozė sukeliama į veną sušvirkščiant specialių medikamentų. Narkozę sukeliančius vaistus galima ir įkvėpti. Pacientas per kelias minutes nugrimzta į miegą ir nieko nebejaučia. Tai vadinama bendra narkoze.

Atliekant nedideles operacijas, pavyzdžiui, kai tenka traukti dantį nujautrinama tik ta kūno vieta, kurią reikia gydyti. Tai vadinama vietine nejautra. Gydytojai , kurie sukelia narkozę ir operacijos metu seka užmigdyto ligonio būklę, vadinami anesteziologais.

Kodėl kai kurie žmonės yra alergiški

Kodėl kai kurie žmonės yra alergiški

Kartais žmogaus organizmas yra labai jautrus tam tikroms medžiagoms. Tai vadinama alergine reakcija. Po kontakto su tokiomis medžiagomis pradeda brinkti akių ir nosies gleivinė. Žmogui ašaroja akys, varva nosis, kartais prasideda dusulys.

Žinomiausia alergijos rūšis yra šienligė. Šia liga sergantys žmonės yra labai jautrūs kai kurių augalų žiedadulkėms. Be to, alergines reakcijas kartais sukelia chemikalai, dulkės, kai kurių rūšių vaisiai ir daržovės.

Kas karščiuojant vyksta žmogaus kūne

Kas karščiuojant vyksta žmogaus kūne

Paprastai žmogaus kūno temperatūra yra apie +37C. Tai yra tobuliausia darbo temperatūra. Kai organizmą užpuola virusai ir bakterijos, temperatūra pradeda kilti ir žmogus karščiuoja. Taip kūnas stengiasi nugalėti į kraują pateikusius įsibrovėlius. Galima sakyti, kad žmogus ligą išprakaituoja. Kol kūno temperatūra yra ne per aukšta (ji gali pasiekti daugiau nei +40С), karščiavimas yra naudingas organizmui.

Kas vyksta, kai susergame apendicitu

Kas vyksta, kai susergame apendicitu

Apendicitas yra ne aklosios žarnos, o tik jos kirmėlinės ataugos uždegimas. Kirmelinė atauga yra plonosios žarnos gale. Ji yra maždaug mažojo pirštelio ilgio. Susirgęs apendicitu žmogus pajunta skausmą pilvo apačioje, ypač dešinėje pusėje, netoli kirkšnies. Ligonį paprastai pykina , jis vemia. Susirgus aklosios žarnos kirmėlinės ataugos uždegimu būtina nedelsiant operuotis.

Kodėl žmonės skiepijami

Kodėl žmonės skiepijami

Yra daugybė užkrečiamų ligų, kurios gali būti pavojingos žmogui. Laimė, nuo daugumos jų galima pasiskiepyti. Skiepijant į kraują įšvirkščiamas labai nedidelis ligos sukėlėjų kiekis – taip mažai, kad jie negali sukelti pavojaus organizmui, tačiau pakankamai, kad kūnas įsidėmėtų mažuosius įsibrovėlius ir žinotų, kokių ginklų griebtis jiems pasirodžius kitą kartą.

Organizmo imuninė sistema įsidėmi, kokių apsaugos priemonių reikia griebtis. Jeigu vėliau žmogų užuola daugiau ligos sukėlėjų, ji jau žino, kaip apsiginti. Pasiskiepijus imuninė sistema išmoksta gintis ir yra pasirengusi atremti smūgį. Tai paprastas ir kartu ypatingas triukas.

Kodėl vaikai serga vaikiškomis ligomis

Kodėl vaikai serga vaikiškomis ligomis

Mus supančiame pasaulyje yra daugybė bakterijų ir virusų. Tai mažyčiai ligų sukėlėjai. Jie gali patekti į žmogaus organizmą, daugintis jo kraujyje ir sukelti ligą. Nebijokite – žmogaus kūnas moka atpažinti šiuos mažus įsibrovėlius ir žino, kaip nuo jų gintis. Vaiko organizmui dar trūksta patirties kovose su ligų sukėlėjais. Todėl dauguma jų anksčiau ar vėliau suserga tipiškomis vaikiškomis ligomis: tymais, kiaulyte ar raudonuke. Tai nėra labai blogai tik šiek tiek nemalonu. Jaunas organizmas įsibrovėlius ligos sukėlėjus įveikia per kelias dienas, ir vaikas pasveiksta. Gerai yra tai, kad persirgus vaikiškomis ligomis kūnas įsidėmi kovos technikas. Tie , kurie vaikystėje persirgo tymais, daugiau niekad gyvenime nebesirgs šia liga.

Kodėl vaistai kartais būna tokie bjaurūs

Kodėl vaistai kartais būna tokie bjaurūs

Tikriausiai kiekvienam teko peršalti ir gerti vaistus nuo kosulio. Jie , kaip ir kiti vaistai, yra labai bjauraus skonio (tačiau ne visi). Vaistų sudėtyje yra tam tikrų veikliųjų medžiagų, kurios kūnui padeda pasveikti. Todėl vaistus būtina gerti net tada, kai jie yra labai neskanūs.

NB: Citrusinių vaisių svarba. Šiuose vaisiuose yra vitamino C. Jis stiprina organizmo atsparumą ligoms, todėl yra labai svarbus žmonėms. Citrusinių vaisių grupei priklauso: greipfrutai apelsinai ir citrinos.

Kaip medikai išgydo ligonius

Kaip medikai išgydo ligonius

Gydytojai – tai žmonės , kurie universitete daug metų mokėsi, kaip veikia mūsų kūnas. Baigę mokslus ir pradėję dirbti gydytojais gali ištirti pacientą (ligonį), nustatyti ko jam trūksta, ir tą trūkumą pašalinti. Žmogaus kūnas yra labai sudėtingas. Todėl daugelis gydytojų specializuojasi tik vienoje srityje. Pavyzdžiui, yra dantų gydytojai, ausų, nosies ir gerklės gydytojai ir t.t

Kada prasideda paauglystė

Kada prasideda paauglystė

Paauglystė – tai lytinis brendimas. Paprastai ji prasideda vienuoliktais-penkioliktais gyvenimo metais. Šiuo laikotarpiu labai sparčiai ryškėja lytiniai požymiai. Pradeda augti gaktos plaukai, mergaitėms formuojasi krūtys, berniukams prasideda balso mutacija, įvyksta pirmosios poliucijos(savaiminis vyro sėklos ištekėjimas ne lytinio akto metu). Šiuo gyvenimo laikotarpiu organizme vyksta hormonų kaita, kuri turi įtakos berniukų ir mergaičių dvasinei būsenai. Paaugliai dažnai jaučia nepasitikėjimą ir nerimą. Vis dėlto tai yra natūralūs reiškiniai.

NB: Hormonai. Tai informacija perduodančios medžiagos, turinčios įtakos kūno ląstelėms ir organų veiklai. Įvairios liaukos hormonus išskiria į kraują ir taip reguliuoja žmogaus augimą, dauginimąsi, medžiagų apykaitą, virškinimą, kraujospūdį, reakciją į įtampą ir t.t. Tiksliai suderinta grįžtamojo ryšio sistema, kurią smegenyse reguliuoja hipotalamas (pagumburis – tarpinių smegenų apatinė dalis), nuolat seka hormonų išskyrimą. Kai kokių nors hormonų sumažėja, hipotalamas tai pastebi ir perduoda informaciją hipofizei(pasmegeninei liaukai, kurią galima vadinti visų liaukų viršininke). Ji nedelsiant pagamina hormonų – pasiuntinių, kurie tam tikroms liaukoms praneša, jog šios turi išskirti reikalingo hormono.

Kilus pavojui mūsų antinksčiai išskiria hormono adrenalino. Jis pakelia kraujospūdį, padažnina pulsą ir kvėpavimą, kraujyje padidina cukraus kiekį. Tokios būsenos organizmui lengviau atlaikyti fizinį krūvį, pavyzdžiui, sportuoti. Hormonas insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Jį gamina kasa.

Kas yra menstruacijos

Kas yra menstruacijos

Moterys, kurios nesilaukia kūdikio, kas 28 dienas kraujuoja. Šis kraujavimas vadinamas mėnesinėmis arba menstruacijomis. Tai visiškai normalus reiškinys. Menstruacijų kraują išskiria gimdos gleivinė. Moters pilve  esančios gimdos sienelės sustorėja, ir išsivysto naujos kraujagyslės. Taip moters kūnas pasiruošia apvasinimui. Jeigu jis neįvyksta, organizmas išstumia nereikalingas kraujagysles. Menstruacijos trunka nuo trijų iki penkių dienų. Kartais menstruacijų metu moterys jaučia nuovargį ir skausmą pilvo apačioje, būna susierzinusios ir jautrios. Jeigu menstruacijos išnyko, gali būti, kad moteris nėščia.

Kaip veikia smegenys

Kaip veikia smegenys

Žmogaus smegenys kartais lyginamos su į kūną įmontuotu kompiuteriu. Vis dėlto jos yra gerokai sudėtingesnės ir pajėgesnės už visas šiuolaikines skaičiavimo mašinas. Smegenys yra suskirstytos į sritis, kurių kiekviena atlieka konkrečias užduotis. Didžiausia smegenų dalis, vadinama didžiosiomis smgenimis, atsako už mūsų mąstymą ir jausmus. Atskiros jų dalys lemia tam tikrus gebėjimus, pavyzdžiui, gebėjimą skaityti, jausti skonį ar užuosti kvapus.

Mūsų pakaušyje esančios smegenėlės reguliuoja nesąmoningas raumenų funkcijas, pavyzdžiui, širdies plakimą. Visos smegenys skirstomos į kairįjį ir deįinįjį pusrutulius.. Juos jungia nervai.

Iki šiol tiksliai nežinoma, kaip vyksta mąstymo procesas. Nustatyta, kad smegenyse nepaliaujamai vyksta elektriniai ir cheminiai procesai. Deja, mokslininkams vis dar nepavyko įminti didžiosios paslapties, kaip mažyčiai srovės impulsai virsta mintimis.

NB: Suaugusio žmogaus smegenys sveria apie 1,4 kg. Jose yra milijardai nervinių ląstelių. Stambiausia smegenų dalis yra didžiosios smegenys, kurios nulemia žmogaus protinius gebėjimus, kūrybiškumą ir jutimus.

Kodėl vieni žmonės rašo kaire ranka, o kiti – dešine

Kodėl vieni žmonės rašo kaire ranka, o kiti – dešine

Daugumos žmonių dešinė ranka yra vikresnė už kairę. Pavyzdžiui, ja lengviau rašyti ar gaudyti kamuolį. Kai kurie žmonės automatiškai viską daro kaire ranka. Jie vadinami kairiarankiais. Keista, tačiau dešiniarankių žmonių aktyvesnę ranką valdo kairysis smegenų pusrutulis, o kairiarankių – dešinysis.

Galima sakyti, kad rankos valdomos kryžmai. Nustatyti, ar žmogus yra kairiarankis, ar dešiniarankis, galima stebint, kuria ranka jis rašo.

Anksčiau buvo stengiamsi kairiarankius perauklėti ir priversti prieš savo prigimtį viską daryti dešine ranka. Iš tiesų tai yra nebūtina ir absurdiška.

Kodėl kai kuriuos dalykus pamirštame

Kodėl kai kuriuos dalykus pamirštame

Žmogaus smegenys yra labai galingos, todėl sugebame pastebėti daugybę dalykų. Mes kasdien jutimo organais gauname begalę naujos informacijos, kurią smegenims tenka perdirbti. Nors žmogaus smegenys yra labai pajėgios, jeigu jos priimtų viską, gana gretai išsektų. Todėl jos nuolat tikrina informaciją ir atrenka tą, kuri iš tiesų gali būti naudinga. Jeigu smegenys nustato, kad tam tikros informacijos prireiks labai retai ( pavyzdžiui, tik kartą gyvenime matyto žmogaus vardo), jos ją palengva ištrina.

Panašūs procesai vyksta kompiuteryje, kai ištriname nereikalingus duomenis norėdami palikti daugiau laisvos atminties svarbesniems dokumentams. Iš tiesų daugelis nesvarbių prisiminimų neištrinami visiškai, o tik perkeliami į kitą smegenų dalį. Ilgai galvodami galime juos atgaminti.

Kodėl mes juokiamės

Kodėl mes juokiamės

Juoktis sveika – teigia liaudies išmintis. Tai tikra tiesa. Mokslininkai nustatė, kad juokas padeda įveikti sveikatai kenksmingą įtampą ir gerina nuotaiką. Daug besijuokiantys žmonės sustiprina savo imuninę sistemą. Vadinasi jie tampa atsparesni ligų sukėlėjams. Be to, daug besijuokiantys ir besišypsiantys žmonės mums atrodo simpatiškesni. Su jais lengviau susipažinti. Gamta, apdovanodama žmogų gebėjimu juoktis, tikriausiai viską labai gerai apgalvojo. Juoką reguliuoja mažytė galvos smegenų dalelė, esanti kairiajame pusrutulyje. Išgirdus puikų sąmojį ši smegenų vieta liepia burnos raumenims juoktis. Tai juokinga, ar ne tiesa?