Labas, Ugne
Keistai susikloste musu santykiai siomis dienomis. Jauciau, kentejau ir pamaciau, jog taip ir yra.
Palikau tave be demesio, vaziavau dirbti, vaziauvau ne vien del saves. Neturejau ir minties savanaudishkai leisti laika, netiketai susirgti ir dar patirt visa seka nesekmiu. Taip atsitiko, viso labo 1,5 menesio. Per kuri, tu “atsalai man” , “reikia laiko atgaivint jausmus” ir t.t. Na , o as net budamas gerokai moralishkai ir fizishkai iklimpes, galvojau kuo tave nustebint dovanom, kad ta ilgesi nors kiek pakeisti kitkuo. Bet ir neishejo, butu isheje – ne man butu teke dziaugtis ar matyti tavo grozi. Nesvarbu. Supratau ir tu to neneigi – sakei “as kaltas“. Del ko? Tu nepasakei, nedrisai. O supratau viena, jog “flirtuoji” tu rimtai. Nesvarbu. Tai tavo gyvenimo budas, tavo toks pasirinkimas. Ir tau i akis sunku man pasakyti, turint jausmus tau, kurie sushlado blaivu mastyma. Bet ne amziams. Jausmai – nera tai kuo gyvename. Pastoviai neimanoma aklai jais vadovautis.
Tu mane ishmokei, jog ateitis turi buti susieta pilnatve materialiame ir dvasiniame buvyje. Na cia jau akivaizdu.
Vaziavau ir galvojau.. “kovok del manes” , “konkurentai“, “ne vienas gerbejas“… Galvojau, galima su jais susidoroti – pagasdinti, kojas ar ranka perlauzti… ilgai apie tai masciau, kitokie budai nieko neduotu – o rezultatas – lietuvishka realybes muilo opera. Buvai labai inirses, bet sitam blogiui pranasaut galeciau tik analogiska ateityje – kartotusi tas pats per ta pati : kenteti – kazkam pakenkt, kartais gal net ne uz nieka. O tada sove i galva, gadinti gyvenimus kitiems del vienos moters – ne. Gyvent depresijoje, pavyde, nepasitikejime – ne. Kovot del kito zmogaus demesio – reiskias pripazinti save neidomiu, o ir irodai tada esas neidomus. Tai tik serialuose, beprasmishkumas toks. Nera prasmes kovot del beprasmybes ( tau sakiau, tu matyt pamirshti kokie mano gyvenimo principai). Tada kas tie santykiai tarp vyro ir moters ? Tai du asmenys, tai ne vienas. Kai atsiranda abipusis rysys, vienas kitam atiduoda tai ko kitas kazkuriuo metu negali. Arba dalijasi viskuo.. keista, cia suprantama bet kam. O ishgirdau “sunkus ishbandymo metai musu laukia “…. gal tiksliau ? manes ? Tu neisivaizduoji, kiek daug esi pasakius. O man jausmai leido tai tik klausytis ir neapmastyt. Ta meile tikrai akina. Pries akis gali buti sukurtas visas cirkas, o tu jausies rimto renginio dalyviu. Deja, jau taip yra, myliu… labai tave.. Nebijau to pripazinti, net ir budamas tokioje duobeje. Bet esu kaltas. Tiek kiek suprantu pats save, nesu mazas vaikas. Prabego metai, dingsta aklas pasitikejimas viskuo. Jeigu zmogus zmogumi nebesirupina, kam svaigti apie kalbeti apie kitus dalykus.
Tu fantastisko grozio, budo mergina. Visada tokia busi. Nera tu zodziu to tobulo zmogaus paveikslo nusakymui, bet yra faktais , kurie niekada nebuvo teigiamais niekam. Gerai, kad nors jie nebuvo slepiami. Gyvenimo ratas – zmogaus susiformave iprociai, elgesys.
Kernaveje buvo gera. Tik likimas yra baisesnis uz zmones, nes niekada nezinai kaip pasielgsi netiketoje situacijoje, ka pasakysi (nepagalvojes) ir dar kazka pridesi. Jeigu nepabrezti to, tas ir ishtirpsta lyg rukas laiko tekmeje, bet…zmones pastabus. Taip pat graziai su manimi atsisveikinai, to ne nepasvajociau anksciau. Nuotaika buvo dievishka, tie mano meiles svaiguliai….eh
Tai nera mano sizofrenishkas kalbejimas ar pavydas, - beveik visa ka rasau, ar pakeliu diskusijon – bandau paremti faktais, neishsigalvoti.
Galeciau daug sutapimu ishvardinti, kurie mane ir vede prie tokiu ishvadu. Na o kantrybes manyje ne vandenynas, kiek manes is tikruju tera tokiems dalykams – girdejai , jog asaros kaip pas krokodila, kai pajuntu blogi..deja.
Viskas tvarkoje, suprantu ir pasakysiu ka galvoju.
Tau nusibodau. Tu prasimusi savarankishkai ( visada tuo tikejau, kad tau seksis ir stipriai) . Na o as rakstis tau siuo metu. ( Neverkiu tau rasant, ishverkiau ta skausma). Butum taip pasakius… buciau suprates ir dinges. Butum manes paklausus Kernaveje, jog pasakytum, jog nebemyli – dingsiu. Nebusiu antru Donce. Laidot prisiminimus ishmokau senokai – nelaikiau gyvenimo lengvu.
Turi vilti, jog viskas ne taip kaip aprasiau. Labai tuo noriu tiket ir kad taip atsitiktu. Teturiu skaudancia siai dienai sirdi. Nenusikalbu. Nebegrishiu daugiau prie abipusio palaikymo, pasitikejimo temos. Nenori – as uz du nepatempiu, kai dar sukishami pagaliai i ratus. Aciu. Kraujoju.
## Noreciau, kad tu irodytumei man , jog dar myli mane ir nori su manimi likti. Padarytum ka nors del manes, del musu ## Nezinau kas tai, jauciu tik kazkas paprasto, kad zmoniu santykiai nezlugtu.
Pats siulau tokia eiga ( nezinau kaip pergyvensiu artimiausiu laikotarpiu viska, nes myliu tikrai stipriai ) :
Mes nutraukiame santykius. Tu tampi laisva. Man darbas – pereinamasis gydomasis laikotarpis. Tau – kursai, as lengvai dingsiu is tavo gyvenimo tarp viso to. Tau nebus problema. Jau ta beveik esi padarius. Pati prasei net neatskrist net vienai dienai, o tu ne nepameni.
Masina man grazinsi, kai baigsi dirbti si pavasari elektrenuose – galeciau parduoti, bet nenoriu kad ji liktu pas tave. Gaila, kad ishlaidavai jai. O as ta sulauzyta zieda(nepataisiau), kuris su manim pastoviai.
Lauksiu tavo pasiulymu, as vienasalishkai cia ishdesciau, neatsizvelges i daug ka. Nelengva mylimam zmogui tai rasyt, bet nuo jausmu sulaikai pati gi.
Atsiprasau taves, neigyvendinau nieko ka zadejau. Tu ir pati sakei “palaidojai vilti“.
Daug ko neparasyti, nera prasmes. Gyvas tas desnis – daryk kazkam geri, sugrish tik blogiu.
Na va, pasiliksiu pirma normalu telefona, lietuvoje neipirkciau greit. Tikslai lieka pas mane tie patys. Sveikata puse velnio. Tikiu kad visiems viskas bus gerai, nera jau tamsi mano sirdis.
Neisivaizduoji(-u) ka pergyvenu. Brangiausio atsisakau. Myliu tave. Myliu si gyvenima ir tikiu, jog viskas savaime ishsisprendzia , Dievo toks zmonems nustatytas kelias. Per skausma, bet mylek ir neishduok savo isitikinimu. As tau ishtikimas buvau , viskuo. O tu artimiausias zmogus buvai man….
Myliu
kantas(robke)
p.s
tavo rankose viskas,
del manes – tu zinai
Labanaktis, tu dabar miegi
Tavo laiska ireminsiu , kaip tu mano paveiksliuka
Nupiesiu tau grazesni, labiau ryskesni
…. – pikachukas, muksiukas
AAAAAAAAAm, turbot vaziuoja stogas siuo metu man anglijoje.
Guliu va ant sono, skauda visa krutine, visus raumenis…. Ir galvoju apie tave, nors tau atrodytu ka cia mastyt J as apie viska po truputuka, tai palaiko, stipresniu bunu ir tikiu, jog susitvarkys, uztnka tu nesekmiu, atidirbau duokle, tureciau kazka savo seimai kurti, neshi kuo daugiau naudos ir pasitikejimo . labia to noriu. Jokiu zingsniu atgal ir jokiu nuolaidu neturiu. Tikslingas gyvenimas yra naudingas ne vien paciam zmogui.
Nedaug visai jauciu liko man, kazkur salia klaidzioja ta sekme . Kvailas pojutis, gal del to , jog jauciuos mandresniu ir pasieksiu ko noriu. O gal meile ir mylimas zmogus yra daugiau nei bet kas. … kiek knygu, dainu ..vis apie meile ir karu.. J muksiukas, buciakas
Persales as J labanktukas
Geros nakties ir ryto
laiškas (2008 05 17):
Skaitau ir skaitau.. Atsakysiu kur pasimetu beskaitant ir atsiranda noras prabilti I tave
……
Skaudina mane nekalbadieniai, skaudina nezinojimas ir kai bunu be mazycio demesio, kuriuo uztektu vienoje zinuteje per diena, kad mano akys prasviesetu…
Daugiau kaip ir nepasakysiu, pati man pasakai…
Seimos man nereikia, vaiku taip pat. Tenoriu tik taves.
Nereikia pas mane skrist ir gyventi, nors labia noreciau kartu siekti siame gyvenime ateities, kaip daugelis ta daro… siuo metu turiu per daug rimtu ir ne rupesciu, kad leisciau nors kiek tave itakoti jiems. Tik ne artima. Kol nesusitvarkysiu, nematysi mano ramiu nerupestingu akiu.
Man suprantama tavo specialybe ir visi pasiekimai, laimejimai ir perspektyvos. Tik palaikau tave ir kuo galiu padedu, meile per stipri tau, kad kas keistusi. Dziaugiuos as del taves, man patinka ne tik ka ishgirstu is tavo lupu, o nei mates nei girdejes as gyvai. Tik isivaizduoju kaip viskas buna. Viena is vaikystes svajoniu igyvendinta, mano drauge – groja pianinu, ne siaip sau. Niekada nebuvau turejes minties kaip nors apriboti tave, nes nesuprantu sirdimi kam to reikia. Tik pavydesiu tiem zmonems, daiktams, aplinkai supanciai tave didele dali laiko.
Del darbo cia… man paciam neaishku kada gausiu normalu darba, bet sekmes atveju – tau atpuls poreikis galvoti ka dirbti – to ir pats visalaik noriu. Darbas mylimai moteriai – tai malonus uzsiemimas, su jokiais apribojimais. Tai man naturalu ir gaila visu (beveik0 moteru, kuriom tenka dirbti is reikalo. O kol kas nieko konkretaus pas mane, tik svetimu zmoniu pazadai.
Del pasitikejimo.. dekui, bet mama visada turi buti svarbiausia, as tik galiu rupintis tavimi, bet ne geriau uz mama. Ta irgi suvokiu. Manoji mane gelbstelejo paskutine akimirka visalaik. Mama lieka mama visam gyvenimui, kad kas benutiktu. Teciai tai kas kitkas,bet ir jie ne siaip sau. As vis gi apsaukes(pakeliau balsa) tave karta, pakeles balsa, karta druskininkuose, kai nebeishtveriau barzdos tampymo..to skausmo. Vat toks menkniekis, o sedi viduje.
Gerai, jog pasakei, kad materialus daiktai – tai besieliai laikini reishkiniai. Bet be nuosavo namo nera ko augint vaikuciu, nes kai ugtels ir prades klausineti…kur , tete, garazas, kur krepsio lenta ir t.t. Tiesa sakant, man labiau rupejo ir rupi zmonos gyvenimas ir jos gerove. Jau 17 zinojau, kad nera prasmes tureti rimtu santykiu su merginomis, nes negalesiu pasirupinti kitu zmogumi (atsakomybe gal buvo ishugdyta….nei buto, nei kokio gerio) ir uzgeso ilgam viltis. Tik 24 nugalejau save ir I gyvenima paziurejau kitaip, ziuredamas I aplinkinius zmones. Kad tegu santykiai buna del malonumo, tada gana lengvai susiradau draugiu, bet viduje neprarasdavau vilties(visada zinodavau , jog nera meiles ir ta sakiau).
Ir tik tau pavyko ja uzdegti… tokia liepsna, kad esu cia, sedziu ant lovos, rasau cv, siunciu ir noriu tau nerupestingos ateities. Tau kalbant drebedavau, nerasdavau ir nerandu sau vietos, pergyvenu be perstojo, galvoju( ne vienas dalykas neuzkloja jausmu ). Nezinau. Kodel vieni myli stipriau. Nesazininga. Taip vieni ir kencia daugiau.
Del materialumo. Neturejau nei kompo, nei masinos, nei normalaus telefono negalejau ipirkt. Zinojau, jog niekas man nepades…. o pradejes dirbti, viskas atsirado, viskas eiles tvarka, kaip norejau. O teliko namas bei firma neigyvendinta. Viskas vis sudetingiau. Svarbiausia nepasiduoti. Vyro kelias matyt toks.
Dabar lietuvoje buvau uzsitarnaves pagarbos kitu, pasitikejimo savimi, bet visa tai neatitiko poreikiu, kurios turiu viduje. Svetima salis, svetimos taisykles. Viskas po truputuka. Dirbt galiu tik ant saves …..ir sau duotos taisykles nelauzau. Nebijau jokio darbo, bet nepriimtinas ne vienas, kuris valgo laika betiksliai. Cia nugrybavau.
Man taip pat super su tavimi bet kur, noreciau kad tu taptumei mano sokiu partnere. Tyrumo manyje nera, tik silta sirdis plaka, kuri viska neigiama atstumia nuo saves. Tame ir trukumas, jog as jautresnis nei galeciau buti.
Graziai apie ateiti parasei… is tikruju, nezinau kokiu laimingu buciau, jei zaisciau su musu vaikais, ko tik del ju mamos ir ju nepadaryciau.. kiek laimes tu man suteiki, kiek daug galetumei dar padovanoti… Butumei neshcia, geliu nepasigestumei , o as daugiau nei buciuot pilvuka noreciau, tuo laikotarpiu tiek visokio grozio turetumei, o vaikams kiek kartu pirkiniu butu…ai, nesigalvoja, kazkaip per komplikuota mintis lengvam rasymui..
Noreciau to pyrago… dar neragavau ….
Siuo metu liudna, nera jokio dziaugsmo cia buti vienam. Tu ta supranti. Negeriu as, kad eiti gert, neieskau mergu, nera noro nuotykiams. Noriu dirbti, dirbti ir pailseti, kad vel dirbti, kol pasieksiu tiksla. Lygegreciai neprarast saves, mokytis, siekti kokiu nors ziniu… visa tai kol vienas.
Nezinau, kaciau
As ilgai rasau laiskus, apgalvoju, nedarasau..daug minciu lieka neatvaziduota…sitam valanda su trupuciu. Turiu atviru likti tau, kitokio tu manes neturetumei pazinoti.
gera parasyti
Myliu,
Cia kantas (robke)
