Kaip Skandinavijos bankai plėšikauja Baltijoje. Paprastais žodžiais ir pavyzdžiais

Kaip Skandinavijos bankai plėšikauja Baltijoje. Paprastais žodžiais ir pavyzdžiais

Ko tai mano neramu ir norisi išnagrinėti kokiomis schemomis vadovaujasi Skandinavijos bankai ir kokiu principu visą šį penkmetį nuo 2003 metų veikė po Lietuvos banko prieglobsčiu. Gaila, kad neturiu stiprių ekonomikos žinių, bet pilnai užtenka smegenų suprasti ir matyti kaip vyksta nusikalstama veika Lietuvos respublikoje ir teisėsaugos visiška nekompetencija šioje srityje (jiems tik kyšininką kokį, ar vagystę tirti bei savus pedofilus slėpti ir išteisinti).

Na o žmonės toliau skursta. Nesvarbu, žmonėms reikia paprasta kalba pateikti visus tuos šešėlinio pasaulio darbus ir nukreipti link atsakingų asmenų tuo metu drįsusius pasmerkti Lietuvos ateitį.

Vilniaus banko oficialus paskutinės makroekonomikos apžvalgos tekstas (oficiali svetainė, juk reikia jiems pasigirti ir tuo pačiu suklysti). Turbūt labai aiškiai paaiškinantis pinigų išpumpavimą iš valstybės priežastis.

toliau..

Kur gauti oficialius duomenis apie išvežtą kapitalą? Ieškau.  Bet šiam mėnesiui jau figūruoja suma – 4 milijardai litų išvežta iš Lietuvos Skandinavijos bankų. Bet reikėtų tikslių skaičių..

Ypač nelogiškas bankų pelningumas, leidžiantis jiems ne tik turtėti, bet pervedinėti į Skandinaviją  labai stambių sumų per trumpą laikotarpį. Nes Lietuvos rinkai tokie bankų pelningumai yra visiškai nelogiški ir nesąmoningi, kurie neribojami jokiais įstatymai ir čia vyksta stambios pinigų plovimų operacijos (o visuomenei pateikiama kaip įstatymų rėmuose, nevaržomo kapitalizmo efektas).

O realiai štai kokie buvo pelnai iki “pinigų plovimo”. Pateikiu oficialią ataskaitą VB atitinkamo laikotarpio.

Bankų analitiniai ir tyrimų departamentai (stebėjo ir žinojo)

Žiniasklaidoje dirbantys profesionalai žurnalistai negali pateikti objektyvaus požiūrio apie ekonomikoje vykstančius procesus, nes dirba tiesioginį jiems pavestą darbą – formuoti visuomeninę nuomonę per cenzūruojamą prizmę, na ir didelė kompetencijos stoka tuo pačiu.

Štai pavyzdys kaip nuosekliai buvo sekama informacija ir vienodai žlugdomi šalių ūkiai, siekiant dar visuomenei neaiškių tikslų. Sukurti atskiri padaliniai  kiekviename banke tirti Baltijos šalių rinkas ir į jas reaguoti atitinkamom priemonėm.

Vertybinių popierių machinacijos Lietuvoje (gana įdomiai)

Yra tokia sritis, kur atneša pajamas per tam tikrą laikotarpį arba nuolatos dalyvaujant joje. Rodos pavadinimas pritaikytas – Vertybinių popierių birža. Kur galima įsigyti vertybinių popierių tapus šiokiu tokiu investuotoju, patikėjusiu tų popierių finansine grąža – jog bus pelningos ir atneš Jums neblogą procentą. Taigi, konkrečiai imu ir parodau grynai spekuliacinius būdus kaip užsidirba finansinių reikalų specialistai tiesiog dykaduoniaudami.

Cituoju:

Klientai (HANSABANKAS), padėję savo lėšas į indėlį, susietą su BRIK (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) akcijų indeksu, termino pabaigoje gaus 21-31 proc. nuo akcijų indekso kainos kilimo per indėlio terminą, o sumokėję papildomą 15 proc. priemoką – net 98-118 proc. kainos kilimo. Tikslūs dalyvavimo koeficientai (dalys, kurias gaus klientas nuo akcijų indekso kainos augimo) bus paskelbti po indėlio išplatinimo.

Ką visa tai reiškia? Bankai , pavyzdžiui Hansabankas, DNB NORD ar SEB išleidžia tam tikrą pinigų kiekį į vertybinių popierių rinką (orientaciniai nuo dešimties iki penkiasdešimties milijonų litų, apribojimų tam nėra, nes lubos kartais svyruoja iki pusantro milijardo litų) ir siūlo rinkos dalyviams investuoti (įsigyti) į pelningus popierius su garantuotu prieaugiu (kartais). Aišku, būtina paminėti, šie popieriai bus išperkami ar metu, ar dvejų, ar kelių bėgyje. Apie tai minima įsigijo sąlygose, bei aptariama jų išpirkimo kaina ( ar tai nominali , ar su papildomai procentais, kurių gali ir nebūti).

Pateiktoje citatoje yra BRIK abreviatūra , kurią lengvai rasite internete ir su tuo susijusius dokumentus.  Bet esmė tame, jog pradėjus platinti tuos popierius reikia garantuoti jų išperkamumą. Todėl reikėtų sukelti vertybinių popierių savikainą ir tuo pritraukti “investuotojus”. Pateikiu kaip tai atrodo grafiškai (kreivės). Pagal kreives matote, jog po staigaus pakilimo seka stiprus smukimas – štai čia minimaliausia savikaina keistai išperkami kažkieno popieriai ir vėliau prasideda vėl stabilus kilimas iki pradinės (dažniausiai) prieš keletą metų nominalios kainos. Bet tai kiekvieno žmogaus reikalas kaip suprasti.

Nesakysiu, jog kreivės stipriai sutampa su Lietuvoje fiksuojama krize, kaip ir nesiaiškinsiu skaičiuojamųjų kainų išpirkimo kainų, kurios priklauso tik nuo procentinės pelningumo išraiškos. Net  nacionalinės valiutos devalvacija niekaip neįtakoja tam tikrų formulių šių popierių galutinėje kainoje. Informacija iš   http://www.lzub.lt . Jeigu kas domisi, galėtų nueiti tuo adresu ir rasti daug detalesnės informacijos apie kitokius vertybinius popierius, nes gana patogi interfeisinė aplinka ir aiškus tekstas toje svetainėje.

2010 m

Atnaujinta

Išeitis žmonėms: Kodėl lietuviams nereikia jaudintis dėl Skandinavų bankų reketo (Europos sąjungos fizinių asmenų skolų nurašymas UK )

Kodėl lietuviams nereikia jaudintis dėl Skandinavų bankų reketo ( skolų nurašymas UK )

Kodėl , pavyzdžiui, lietuviškas bankas bus priverstas nurašyti Lietuvos piliečio skolas po Anglijos teismo sprendimo?

Europos Sąjungos Taryba (the Council of the European Union) gegužės 29 dieną 2000 metų priėmė nutarimą dėl teismo eigos esant nemokumui (Council Regulation on Insolvency Proceedings No 1346/2000). Šis nutarimas, kuris įsigaliojo gegužės 21 dieną 2002 metų, turi aukštesnę  galią negu kitų 26 Europos Sąjungos valstybių įstatyminės bazės reglamentuojančios teisminį procesą esant nemokumui. Vienas pagrindinių principų šio nutarimo:

Teismo sprendimas bet kokios Europos Sąjungos šalies, kuris sukelia teisminį procesą dėl skolininko nemokumo, turi būti pripažintas be jokių papildomų formalumų visuose ES šalyse, laikantis to įstatyminės bazės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas (šiuo atveju, UK).

Jeigu paskolos gavėjas iš ES, tuo pačiu Latvijos, Lietuvos ar Estijos, skelbia Didziąją Britaniją savo veiklos pagrindinių interesų centru (VPIC), jis įgyja teisę bakroto procedūrai naudoti Britanijos įstatyminę bazę. Interesai, kaip taisyklė, sueina į: skubus atsilaisvinimas nuo visų esamų įsipareigojimų įgytų Europos Sąjungos šalyse ir naujos finansinės veiklos pradžia.

Skolų nurašymas Anglijoje, Škotijoje ir Šiaurės Airijoje įsigalioja viso labo po 12 mėnesių nuo bankroto procedūros pradžios.

Tam, jog Didžioji Britanija taptų VPIC( veiklos pagrindinių interesų centru), tam tikrais atvejais užtenka vien dirbti arba užsiimti verslu šios šalies teritorijoje 6-8 mėnesių laikotarpyje.

Buvusių kreditorių buveinės ir šalis, kurioje atsirado skolos, neturi reikšmės apibūdinant VPIC. Niekas nedraudžia po banktoro procedūros pabaigos palikti Britaniją ir išvažiuoti į kitas šalis.

Daugelis europinių kreditinių-finansinių įstaigų laiko, jog posakis „pasiskolinai – grąžink. Reik gyvent sąžiningai!“ jau senai prarado savo aktualumą naujų skolininkų sąmonėje. Dažnas panaudojimas britiškos nemokumo procedūros  tampa populiaru keliu išvengti sudėtingos finansinės situacijos ir pradėti naują gyvenimą.

Europos bankininkai , esant bet kokiai galimybei, nuolatos stengiasi sukritikuoti šią Britanijos teismų juridiškai palankią Europos Sąjungos skolininkams sistemą. Londonas vis dažniaus vadinamas „europos bankrotų centru“, o Anglijoje – „ skolininkų bordelis“. Bet, nežiūrint šios kritikos, Britų teisėjai dirba savo darbą.

2009 metais Britanijoje bankrotais buvo paskelbti 74 000 fizinių asmenų.

Apie Skandinavijos nusikalstamą mafiją – krizė Lietuvoje (sukritikuokite, jei pajėgsite)

Apie Skandinavijos nusikalstamą mafiją – krizė Lietuvoje (sukritikuokite, jei pajėgsite)

Pamąstymai nedavė ramybės, vis norėjosi suprasti ar paviršutiniškas kaltinimas vienų yra pagrįstas, o gal tiesiog ekonomikos šlubavimas yra priežastis arba kad per didelė korupcija šalyje. Ne, viskas netiko. Panagrinėjau finansų ministerijos ataskaitas prabėgom, mestelėjau dar sykį žvilgsnį į valstybinį sektorių – tos dabartinės įplaukos ir jau naiviai kartu  skelbiamos išlaidos. Na nejaučiu aš žmonių kaltės tame, kas atsitiko šalies ūkyje, nematau tikrų kaltininkų, kurie galėtų padaryti tokius rūpesčius. Nei per televiziją, nei per laikraščių ar interneto žiniasklaidos, ar kitų eilinių žmonių straipsnius (dėl paskutinio, sunku rast).

Neišeina savo logikos apgauti, kad ir kaip norėtųsi kartais, tenka vis vien tiesą į šviesą traukti. Ir būtinai kuo paprasčiausiais žodžiais ir pavyzdžiais.

Skandinavijos mafijozinė struktūra – bankai

Jau minėjau kažkiek anksčiau apie bankų vykdomą politiką Baltijos šalyse, bet nesu apibendrinęs tai kaip “mafijozinis tinklas” vykdo finansinius nusikaltimus.

Kas per interesai(kas už jų stovi) formuoja virtualią visuomenės nuomonę(delfi, lrytas, diena grupė)

Kas per interesai(kas už jų stovi) formuoja virtualią visuomenės nuomonę(delfi grupė, lrytas, diena grupė)

Visuomenė kompiuterizuojasi, virtualioje rinkoje atsiranda pagrindiniai lyderiai, kurie iš kailio neriasi pritraukdami prie savęs virtualius skaitytojus (eilinius piliečius) bei formuoja jų požiūrius į gyvenimą. Per tinklalapiuose talpinamą tekstinę, garsinę arba video medžiaga. Tam reikalus samdydami ar siauros srities specialistus ar tiesiog profesionalius operatorius bei reklamos kūrėjus (viešosios nuomonės specialistus – abejotina grupė).

Trumpai išnagrinėsiu pagrindinius dalyvius, kurie ypatingai įtakoja ir spekuliuoja viešąja nuomone. Ir elgiasi gana laisvai, nes reguliuotojo nėra ir jokie įstatymai ar normos nėra taikytinos nesant patirčiai. Tad viskas pagal savaiminį vystymosi modelį.

Lrytas.lt – Rusiškas kapitalas

Nėra jokia paslaptis, jog lrytas.lt ir visos spekuliacinės priemonės, kuriomis bando įtakoti skaitytojus orientuotos į Rytus. Tiesioginės Rusijos investicijos ir pakraipa pastebima visame jų darbe. Ši žiniasklaidos sistema yra tam tikras saugiklis apsaugoti korumpuotą seną nomenklatūrininkų klaną (socialdemokratų ir jų aplinką, logotipas net pats “raudonas”) nuo bet kokio galimo viešo eskalavimo jų klaidų. Arba teisinti tam tikrus neteisingus sprendimus ir išlaikyti socialinį stabilumą – būnant atsvara kitoms virtualioms nuomonėms.

Nelabai prasminga būtų ieškoti kokių nors paaiškinimų, žinant , jog didžiausias akcininkas yra bankas “Snoras” (Rusijos kapitalas). Apie šią keistą suformuotą Rusijoje 1992 metais grupę pilna informacijos interneto platybėse. Yra tik esminis dalykas – tai nešvarūs pinigai, nėra jie uždirbti. Tiesiog išplautų pinigų dėka atsiradusi investicinė grupė, po Sovietų sąjungos griūties. Nėra jokio pramoninio palaikymo nuo pat pradžių, tad grynai “juodi pinigai”, bei tų metų ypač didelis korupcinis tinklas , galiojantis iki šiol (tie patys žmonės figūruoja rinkoje). Tad, politiškai absoliučiai įtakojama Rusijos galimų specialiųjų tarnybų .

Diena Media Group (kauno.diena.lt, klaipėdos.diena.lt, vilniaus.diena.lt

Paskendusi skolose, gavusi investicijas iš banko “Snoras”. Todėl ši žiniasklaidos priemonė – Rusiško kapitalo rankose ir jos dabartis su ateitimi kontroliuojama Rytų struktūrų. Taigi ir atitinkami straipsniai bei bendras kontekstas tampa kryptingas, kuris visuomenei nepateiks objektyvios analizės visų įvykių šalyje.

Paskutinis iš esminių – delfi grupė

Tarkim čia gana painiotai ir negalėčiau dabar “atrišti” kas už to iš tikrųjų stovi, bet labiau linkstu prie to, jog tai visgi vakariečių įrankis. Kuris per estus kontroliuoja Baltijos regiono virtualią žiniasklaidą , nors ir priklauso Delfi Estijos Ekspress Group tinklui. Kuris skaitosi didžiausiu media koncernu Estijos valstybėje. Tik visos paskolos šios grupės yra gaunamos iš Skandinaviškų bankų, todėl šioje žiniasklaidos priemonėje nėra jokios kritikos Skandinavijos bankams. Ir stengiamasi slopinti visoje Baltijoje atsirandančius gandus ar dar ką nors kitką (pavyzdžiui devalvacijos problemas valstybėse, kritiniu straipsnius apie bankų veiklas ir t.t).

Tad ši Delfi tapo Skandinavijos bankų apsaugos įrankiu nuo Baltjos visuomenės netikėtinų veiksmų. Lengva įsitikinti, jeigu permetus straipsnius ir visą kitą jų svetainėse. Rasite, jog politinė santvarka, kokia bebūtų – jų nedomina, svarbiausia išlaikyti bankų patikimumo aurą visuomenės grupėse ir laiku eliminuoti galimą nepasitikėjima bankų stabilumu.