Nežinau, bet vienintelė pastaba dėl UK – tai jų kariuomenės dalyvavimas kur nereikia

Nežinau, bet vienintelė pastaba dėl UK – tai jų kariuomenės dalyvavimas kur nereikia

Stebiu šį naują gyvenimą ir neturiu jokių priekaištų, nors visokių čia yra žmonių – skirtingų spalvų, pomėgių, interesų gyvenime.

Matau, jog žmonių vertė menka lyginant su tuo kaip lengvai galima būtų jais manipuliuoti. Bet šiai dienai tokiai visuomenei puikios sąlygos egzistuoti, koncentruojantis į subjektyvumo nepažeidžiamumą per įvairias teises. Saviapgaulė šiokia tokia jiems, bet nekrentanti į akis – siauram pasaulio vamzdelyje juda vienoda kryptimi ir nesipriešina , neieško alternatyvų dauguma.

NB: Visi lekia, jų veiduose atsispindi vidinė tuštuma – pastovus nerimas ir nepasitikėjimas savimi, kurį bando slėpti egoizmo kaukėje. Ta kasdienybė ir tiek – savo vietos žinojimas ir nešokinėjimas anksčiau bambos.

Bet smagu, jie laisvi – jie gali rinktis. Nelabai kas riboja jų galimybes, kurios grynai priklauso nuo asmeninių įgūdžių. Ir tai man patinka.

Kažkaip nesikiša “tie sluoksniai” į visuomenės gyvenimą, sugeba laikyti distanciją ir likti nuošalyje. Įdomi sistema, kol kas jokių komentarų.

Aišku vat, kokia prasmė ginti Izraelio valstybę UK pajėgomis – tai klausimas, dėl kuriuo nesusimąsto, nors jai po kelis lavonus skraidina namo ir per žinias apie laidotuves praneša be emocijų. O daugiau..

“Nevietiniai”: Kažkoks vyrukas – nevietinis, gal bulgaras – matydamas bėgančius rumunus, aiškiai nespėjančius į metro traukinį, užblokavo duris, kviesdamas juos .. įbėgo anie..galvojau draugai, bet ne..šiaip. O tam vyrukui kažkoks palengvėjimas. “Nevietiniai”… tai mes

Pabandykite sulaikyti metro dureles patys ..

Ar Anglija tapo tamsiaodžių valstybe?

Ar Anglija tapo tamsiaodžių valstybe?

Tokį klausimą gali užduoti daugelis sau, netgi ir atsakyti sau teigiamai. Bet ne tik, pagrįsti galėtų ir bus teisiu. Nes iš dalies jo žodžiuose bus daug tiesos.

Per tiek metų tolerancijos, karo nuniokotos šalies atstatymui prireikė skirtingų rasių žmonių. Tad natūralu, jog ir žmonių spalvotumas išryškėjo. Baltieji, juodieji, pusiau-baltieji ir taip toliau.

Tik aš norėčiau kitaip atsakyti sau ir kitiems. Paimkime paprastą žmonių statistiką, kuri pateikiama oficialiuose Jungtinės Karalystės tinklalapiuose. Tiesą sakant, nežinau nuorodų, nes beieškant visai kitos informacijos, aptikau duomenų sąvadą apie gyventojų pasiskirstymą.

Prašome, vertinkite patys. Būkime tolerantiški ir teisingi vieni kitiems, net ir savo nuomonėmis.

2006 metų duomenys, neįvertinant naujai emigravusių į šalį iš Lenkijos, Baltijos šalių, naujų Europos sąjungos narių.

google.lt paieškoje įveskite( gal rasite ) “rushmoor_census_stats_june_06.exe”

Ką matau Londone

Čia nepavyksta nepastebimai įsimaišyti į visą masę žmonių. Čia be galo daug skirtumų ir aiškiai visada gali spėti ar į tave eina rytų europietis, afrikos atstovas ar anglas. Didžliuliai skirtumai ir dėsniai maišymosi tarpusavyje jiems neleidžia smarkiai iškraipyti natūralų priklausomumą kažkokiai tautybei.

Kiekvienas rajonas savotiškas, o atokesni palyginimui labai ženkliai išsiskiria. Kaip ir kultūringumu, kaip ir žmonių išvaizda, bei kita visa aplinka. Tai ir statiniai , tai ir transporto judėjimas, tai ir gatvėmis praeinantys žmonės. Labai įdomu.

Ypač seni miesto rajonai, kurie verslo centrais turbūt vadinami, bet be dangoraižių, o tiesiog labai gražiais ir senais ištobulintais užtatytais pastatais. Jų fasadai, stogai bei vidiniai kiemai atspindi tą chaosą, gyvenimo tempą, kuriame kiekvienas privalo suktis ir nėra kito pasirinkimo. Mane stebina kaip žmonės skuba, nėra to lėto judėjimo. Kažkoks skubėjimas, nors po to prasėdi visą darbo dieną prie stalo, dirbant prie kompiuterio. Labai nesuprantama.

Viska įdomu, įtraukia kaip kempynė į save, bet norisi likti nuošalyje, nesiduoti. Nėra jokios ryškios naudos tame, viskas labai remiasi į pinigus į materialumą. Kūrimas dėl pinigų, dėl atlygio. Tai smarkiai dirbtina. Susisteminta , be jokių kitų išeičių žmonėms. Ir jie prie to priprato. Prie to teks ir man. Nėra pasirinkimo. Būtina įsiterpti į šį neturinčio sustojimų bei pertraukų gyvenimo ritmą, užmiršant aktualias problemas arba tiesiog ignoruojant jas, atidedant vis į ateičiai nes dabartiniam pažinimo etape joms nėra vietos. Tai begalinis chaosas. Dalį jo teks pakreipti naudingai sau.