NA DABAR TAI AŠ PRIGRIEBSIU PEDOFILO ŪSO KOLEGĄ , PROKURORĄ R. PETRAUSKĄ IR BUVUSĮ KGB-šniką STEPUČINSKĄ , KURIS ORGANIZAVO MANO SŪNAUS SUMUŠIMĄ .

Aš kreipiausi su pareiškimu į LRGP , dėl VILNIAUS m. APYGARDOS TEISMO TYČINIO NUSIKALSTAMO NEVEIKLUMO BANDANT NUSLĖPTI SUNKIAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS , KURIAS VYKDĖ VILNIAUS m. APYLINKĖS PROKURATŪRA NET 13 METŲ .

Gavau atsakymą jog R. Petrausko pavedimu , mano pašeiškimas persiūstas tirti į Vilniaus m. apygardos prokuratūrą , vyr. prokurorui R. Jancevičiui , kuris yra dviejų pasikėsinimų nužudyti mane vienas iš organizatorių ir bendrininkų , kad neslėpti savo ankstesnias nusikalstamas veikas . Jis taipogi yra prokuroro T. Birštono nužudymo bendrininkas 2003 m. Tai buvo išdėstyta ieškiminiame pareiškime prieš Vilniaus m. apylinkės prokuratūrą .
Su pareiškimu buvo pateikta ir liūdytojos raštiški parodymai , jog ji žinojo apie šį pasikėsinimą nužudyti mane ir lankė mane ligoninėje . Taip pat buvo oficialiai pranešta jog yra dar trijų žmonių pareiškimai su liūdijimais .

Kas suteikė teisę pedofilo Ūso kolegai , R. Petrauskui pažeidžiant LR BP ir LR Prokuratūros istatymą , persiūsti mano pareiškimą į Vilniaus m. apygardos prokuratūrą nužudymų bendrininkui bei galimai pedofilui vyr. prokurorui R. Jancevičiui ? Tuo labiau nusikaltinus , arba tyčinį teismų ir teisėjų neveiklumą , remiantis LR BPK ir prokuratūros istatymų , turi teisę tirti tik LR generalinis prokuroras D. Valys .

ČIA PAKANKAMAI IRODYMŲ JOG TEISĖJAI DANGSTO PROKURORŲ NUSIKALTIMUS , O VĖLIAU PROKURORAI BANDO IŠSUKTI JUOS DANGŠČIUSIUS TEISĖJUS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

2012 metais iš viso numatoma pasiskolinti apie 10,3 mlrd. litų. Didžiąją dalį šios sumos (apie 6,1 mlrd. litų) sudarys lėšos, skirtos skolos grąžinimui.

Viešųjų finansų deficito (skirtumo tarp pajamų ir išlaidų) finansavimui reikės pasiskolinti apie 3,3 mlrd. litų. Apie 2,7 mlrd. litų šios sumos (įvertinant ir valstybės įsipareigojimus mokėti nesumažintas pensijas) tenka SODROS, apie 600 mln. litų – valstybės biudžeto deficitui finansuoti.

(finmin.lt) Finansų ministerijos šaltinis

Kodėl? Paradoksas, bet jiems, nieko nesukuriantiems ir nedirbantiems absoliučiai jokio naudingo valstybės ekonomikai darbo bei visumoje išlaikomiems iš runkelių sunešto biudžeto, išmokamų atlyginimų suma yra tokia milžiniška ir svari finansų dalis, kad tik jie su savo algomis ir palaiko leisgyvę Lietuvėlės egzistenciją.

Klausimas – kaip taip gali būti, kaip čia išeina? O gi taip stebuklingai ir išeina. Kada eilinis mokesčių mokėtojas runkelis varguolis tegauna minimumą į rankas ir nieko sau negali leisti, nei geresnio rūbo, nei bato, perka tik pigiausią ir nukainotą maistą, o knygų ar muzikos įrašų gali tikėtis tik kitame gyvenime, valdininkas gi, tuo tarpu, gaudamas ženkliai didesnį atlygį, gali sau leisti kardinaliai priešingus dalykus.

Argi nesmagu matyti valdininkus ir valdininkes, pasipilančius iš ministerijų, departamentų ir begalės kitų „žinybų“ vidurdieniais, skubančius gardžiai papietauti (nepaisant to, kad jau nuo 8 val. ryto kabinetuose buvo geriama kava, valgomi saldainiai ar kokie nors kvapūs vyniotiniai)? Smagu.

Valdininkas gali užsukti ir į, pvz., muzikos įrašų parduotuvę (nors „Bomba“ praktiškai klinikinės mirties būklėje, bet viena parduotuvė Vilniuje vis dar veikia) įsigyti patinkančio cd (bet tai ir nebūtina, jis gali užsisakyti prekes internetu iš Vakarų Europos – tiek cd, tiek dvd), valdininkė gali užsukti į knygyną pavartyti įdomių ir brangių knygų, ir – ar patikėsit – jų nusipirkti! Valdininkams kainos nesikandžioja, jų piniginės, jei ir nebūtinai išsipūtusios, bet patikimai pripildytos.

Valdininkas gali pakeliauti, ne tik į Nidą – lietuviškasis prestižas, mūsų baltiškoji nerija, bet ar kultūringi, išsilavinę valdininkai ten pageidauja matyti lietuvius, nesvarbu, kad tie kiti lietuviai ne runkeliai, bet tiesiog kažkokia tarpinė grandis tarp vergų runkelių ir valdovų valdininkų? Ne, – ir palėkti į dar neištirtus kraštus. Valdininkų vaikai gali lankyti būrelius, gali mokyklų valgyklose be jokių problemų nusipirkti skanią šviežią bandelę (ir jiems nė motais, kad kiti vaikai patiria stresą, neturėdami galimybių įsigyti tos bandelės), jiems nereikia su juodu markeriu spalvinti savo žieminių batų priekinių nosių išplyšimų, kad jų taip aiškiai nesimatytų…

Taigi, ką Lietuva darytų be savo valdininkų (įskaitant ir teisėjus, ir visus kitus)? Kur augtų, formuotųsi tikrasis elitas? Sukūrę (tiksliau, pačiam susikūrus, išsiplėtus, prisidauginus) šį sluoksnį, mes turime galimybę išsaugoti bent kažkokią kultūrą, etiką, moralę. Valdininkas, būdamas aukštesnio dvasinio ir kultūrinio lygmens, ir savo vaikus taip išauklės, dėka tų didesnių algų pinigų, taip iš kartos į kartą mes neprarasime savo inteligentijos, kilnių, skaitančių, keliaujančių, turinčių skonį aprangai žmonių, kurie tikrai niekada nenusiris iki tokio lygio, kad naudotis prišnerkštu ir purvinu viešuoju transportu. Kažkas turi pasiaukoti ir nukentėti – t.y. runkeliai. Jiems vis tiek bus atlyginta…po mirties, o dėl valstybės turi stengtis visi.

(EscuderoCautivo)