Degradavę žmonės Lietuvoje

Degradavę Lietuvos žmonės

Bendrai

Dabartiniai laikai nėra tokie skirtingi nuo tų metų kai absoliučiai didelė dalis žmonių užsiėmė žemdirbyste ir kitais smulkiais amatais, reikalingais žemdirbystei ir gyvulininkystei plėtoti.

Todėl pagrinde žmonių kultūra formavosi jiems apkalbant gamtos reiškinius – būnant greta gyvosios pradžios. Bet Lenkijos šviesuomenės geresnės sielos subjektai matė, jog naujos idėjos ir inovacijos slypėti gali kiekviename asmenyje, nesvarbu ar tai žvejo ar medkirčio kraujuje.

Taip prasidėjo paprastų žmonių priverstinis (jiems) pažinimas mokslo atrastų faktų bei iš Vakarų per Lenkiją atėjusių žinių pritaikymas paprastai liaudžiai.

Lygiagrečiai – alkoholizmas, tabako rūkymas ir kitokie neigiami niuansai intelektualybės.

Lietuvos dabartinės moterys

Kažin ar jau būna žmonių, kurie nepažįsta kas yra jie patys. Belieka tik konstatuoti, jog Lietuvos moterys tapo eilinėmis amoraliomis prostitutėmis valstybėje, kurioje nelegalizuota prostitucija.

Moterys nuo keturiolikos metų, įtakojami tėvų, pradeda lytiškai santykiauti, rūkyti, intensyviai vartoti alkoholinius gėrimus ir bandyti narkotines medžiagas. Kas tampa tarpusavio mada ir tik labai maža dalis moterų, kurių genuose užkoduotas priešinimasis šitam purvui, sugeba atsispirti nuo mažens.

Ankstyva prostitucija, savęs negerbimas ir tuo pačių nematymas kituose teigiamų bruožų – tapo tendencingu reiškiniu.  Todėl dabartinė moterų karta yra pasmerkta ir jos egzistavimas virsta nebe laisvu vystymusi , kylančiu iš žmogaus vidaus, pažįstant supantį pasaulį savo protu, o tiesiog gyvulišku ( bezdžionišku ) atkartojimu tuo, kas dedasi aplinkoje.

Kasdieniai dešimtys abortų atvejų, nuolatiniai girtavimai ir prostitucijos atvejai – tai Lietuvos moterų kasdienybė, ir kas įdomiausia, jog atbukusį visuomenė priima tai kaip normą savo gyvenimui.

Dabartiniai Vyrai

Tai nepaprasta karta, kurioje vyrauja materializmo kultas supainiotas su peršama mada informacinių priemonių. Vyrai nepripažįsta mokslo kaip tokiu, kuris vysto asmenybę, duodamas jai galimybę pažinti pasaulį kitokia forma ir pridėti nuo savęs kažką jam. Aišku tai turėtų būti būdinga ir moterims, tačiau joms kol kas mokslas – kaip priemonė įsitvirtinti ir taip trapiame joms gyvenime.

Dabartinėje madoje – besaikis alkoholizmas, apsirūkimai , tarpusavio nepagarba vienų kitiems , narkotinių medžiagų realijos. Kas sukuria smurtą šeimose – keliant ranką prieš silpnesnius, o pastarųjų taikymasis prie to.

Egzistuoja tik viena amžina kliūtis kiekvienam jų – tai baimė papulti po įtaka kieno nors. Kas labiau panašėja į baimę, kuri atveria jų vidinę tuštumą ir galimybė tapti kieno nors vergu – proto ar nuo materialumo priklausomu.

Tačiau , jau toks metas, jog vyrai nebegerbia (kaip ir moterys ) vienų kitų – nėra tarpusavio ryšių, vyrauja nepasitikėjimas, kurį patys susikuria per alkoholizmo prizme.

Ta nepagarba atsispindi visuose gyvenimo etapuose ir nereikia toli klaidžioti, kai kiekvienam žingsnyje puikiai tai matai. O viskas dėl to, jog žmonės nebegerbi patys savęs, nelaiko savęs žmonėmis , netiki, jog daug kas priklauso tiesiogiai nuo jų sprendimo ir pasirinkto gyvenimo būdo.

Brandaus amžiaus žmonės

Kiek pragyventa – tiek sukaupta tos neįkainojamos patirties, kurios nėra kam perduoti. Nes realiai – tai tuščias gyvenimas, susidėdantis iš tokių etapų – kaip:

1. Alkoholizmas, apsirūkymai, narkotikai;
2. Netyčia atsirandantys vaikai ( su be galo didele  puokšte ligų, neišgydoma per gyvenimą);
3. Amoralūs šeimos santykiai, kas nuveda į skyrybas;
4. Bendravimas siauroje pažįstamų grupėje, smerkiant kitus dėl visų bėdų;
5. Neapykanta viskam, užg0žiant ar raminant ja išbandytomis priemonėmis.

Nepasakyčiau, jog jau galima gerbti vyresnio amžiaus žmones, žinant kokius kelius jie eina ir kaip nugyvena savo vienintelį gyvenimą. Tai eilinės padugnės, su kuriomis neverta skaitytis.

p.s.

Ne šiaip, intelektualesnė dalis visuomenės išvažiuoja į Senosios europos šalis vien tam, jog atsidurti visą tai praėjusioje civilizacijoje. Kur gimusi tarpusavio pagarba, kur žmonės gali atiduoti save vardan visuomeninio gėrio.

autorius: Robert Mazit