Istorijos falsifikatoriai

Istorijos falsifikatoriai

Žinodavau apie falsifikuojančius įvykius ir Vakarų ir Rytų šalyse, nes isitorijos vadovėliai visiškai neaiškiai ir bendrai aprašydavo , neperteikdami esminių dalykų savo turinyje.

Nepasitikėjau tuo, kas brukoma eiliniams žmonėms, o bandoma svarbiausią informaciją suspecializuoti, kad ji būtų prieinama tik tam tikros srities specialistams, uždarant ne vien specialioje terminologijoje – sunkiai suprantant visuomenei, bet ir slepiant archyvuose.

Tarpusavio nesutarimai

Demokratėjanti visuomenė po truputį atskleižia tikrąsias įvairių įvykių priežastis. Keista, paminėsiu Angliją, jog darželiuose , rodos beveik kiekviename yra portretas karaliaus ir jo septynių ar ten devynių žmonų, kurias jis nužudęs, ar jos savatankiškai mirė ar dar kas. Žmones verčia gerbti praeitį tokia kokia ji yra, nes ten iki šiol per daug vergų sindromų sergančių žmonių nesugebančių pasmerkti praeities šleifą.

Jiems ten neduodama, nes dar užsilikusi kvailas dugnų sindromas turėti ir didžiotis dar tuo monarchijos dalelę valstybėje. Šiuolaikinė pramoga ne daugiau, bet nuo pat mažens stengiamasi ja tikėti ir priimti tai kaip norma.

Bet aš apie tarpusavio nesutarimus tarp pačių istorikų, kurie vieni kitus apkaltina istorijos neteisingu vertinimu ar falsifikuojant kartu pripažįstant, jog dalis galbūt faktų atitinka tikrovę.

Tad dažnai Lenkijos satelitinėje teritorijoje būna konfrontacija tarp istorijos tyrinėtojų bei kyla daug abejonių jų vertinime. Vieni istorikai smerkia kitus, atsiranda tam tikros grupuotės, kurios galu galiausiai išsivysto į sekančią stadiją.

Valstybinė falsifikacija – istorijos spec. ubagai pašalpininkai

Grynas nesąmoningumas tiems ginčams pereinant politikos kelią, kada politinės organizacijos palaiko juos šlovinančius istorikus bei politologus. Taip atsiranda valstybinė falsifikacija – atskiri institutai, su vienu tikslu – perrašyti reikiamai istorijos tėkmę.

Skiriamos gana didelės lėšos, apdovanojimai, stipendijos, jeigu mokslas juda reikiama kryptimi ir gina valdžios interesą (kokia dar ta valdžia, keista).

O nepriklausomų istorijos specialistų darbus paliekant be dėmesio, siekiant tik totalinio vieno vertinimo savų pašalpininkų – žmonių, kuriems mokamas atlygis už falsifikatus.

Taigi

Neverta skaityti tų knygų , kurias stipriai reklamuoja, o geriau atkreipti dėmesį į atskirų  subjektų pamąstymus toje erdvėje. Ir patiems prieiti išvadų, besivadovaujant savo logika, o ne svetima.

Žmogus augadamas tobulėja , todėl ir pažinime jis turi savarankiškai atrasti tiesą be kitų pagalbos. Nes dabartiniai laikai – pokyčių laikai, kada žmonija švenčia tik pirmąjį vergovės panaikinimo šimtmetį. Tad viskam tik pradžia…