Neegzistuojanti valstybė vardu Lietuva

Neegzistuojanti valstybė – Lietuva

Iš tikrųjų nėra tokios valstybės kaip antai skambus pavadinimas Lietuva. Jos egzistavimas realiai apimtas be galo dideliais mitais ir remiasi tik laikotarpiu, kuriame valstybė egzistavo greta Lenkijos valstybės kaip atskiras vienetas.

Tačiau tais laikais, dėka esančių Europinių karų Vakaruose bei ilgo laiko viešpatavimo mongolų Rytuose, Baltijos regionas buvo užmirštas kraštas. Kuriame sąlyginai draugiškai sugyveno lenkai (nesvarbu kaip jie buvo vadinami tais laikais) su lietuviais ( taip pat nesvarbu, nes daugelis lietuvių žino, jog pirmoji lietuvių kalbos knyga išleista tik šešiolikto amžiaus viduryje).

Tad, objektyviausia, kas nepaneigiama – Lietuvos valstybės neegzistavo, tai tebuvo satelitinė partnerė taikos sutartyje su Lenkijos valstybe (pastarąją išskirsiu kaip valstybę).

Kodėl iškraipyta istorija. Lietuvių kalbos faktas

Taip, daugelis istorikų stengiasi įkalt į jaunos kartos galvas tokias žinias, kurios grįstos vien mitologiniais apsakymais. Tiesa, Lietuvių kalba – tai šioks toks faktas, kuris sutelkė įvairių tarmių buvimą satelitiniame vienete. Ir lenkų tautos dėka tai virto tam tikru mokslu, kuris buvo vystomas -stengiantis išsaugoti ir ištobulinti mažo satelitinio regiono kalbėseną vienoje šnekamojoje kalboje. Sulenkinimas vyko lygiagrečiai, bet dėka mokslo – prieita paprastesnio būdo, kada žemaičiai, aukštaičiai pradeda kalbėti tarpusavyje aiškesne kalba. Taip ir lenkams buvo paprasčiau bendradarbiauti su nuolatiniais kaimynais.

Kodėl iškraipyta istorija. Lietuvių tauta

Sudėtinga įtikinti skaitytoją, jeigu jam nuo pat mažens stengiamasi įrodyti, jog jis priklauso tam tikram pasauliniu mastu vertinamam vienetui (valstybei).  Bet vyraujantys procesai pasaulyje privertė ir nedidelius laukinius subjektus susikooperuoti. Tai buvo būtina, nes nuolatiniai karai galėjo paprasčiausiai išnaikinti šio krašto gyventojus.

Kaip daugelis žinoma, bandoma falsifikuoti Lietuvos vardo minėjimą tūkstančių metų, bet iš tikrųjų turėtumėte įvertinti pirmosios knygos atsiradimo istoriją. Nes iki to laiko nebuvo jokių rašytinių dokumentų lietuvių kalba ar kažkuo į ją panašią.

Tai vienas esminis istorijos specialistų iškraipymas. Daugelis jų remiasi tik Rusijos imperijos šaltiniais. O Rusijos istorikai taip pat įžymūs pasakų kūrime ir faktų išgalvojime, bet tai yra visų pasaulio žmonių yda – kūryba kiekvienam būdinga.

Jeigu nagrinėsite tas datas, kuriomis operuoja istoriją tyrinėjantys, nustebsite atradę, jog daug nesutapimų. O pats Lietuvos respublikos egzistavimas tebuvo laikotarpis nuo 1918 iki 1940 metų. Na ir šiuolaikinė istorija, kuri susiformavo dėka Sovietų sąjungos okupacijos, kurioje buvo vertinamos kiekvienos tautos ir jų kalbos ( tai analogija su “lietuvių kalbos mokslu” būnant Lenkijos satelite-regionu).

Vadovaujantis logika , žvilgtelėti reikėtų į pirmosios knygos 1547 metų įvykį ir toliau sekančią Liublino unijos data po dvidešimties metų – kas įtvirtino amžiams Lenkijos viršenybę šiose teritorijose.

Taigi, Lietuvių tauta – tai buvo paprasti žmonės, kurie taikiai gyveno savo žemėse ir jais spekuliavo tų metų vietiniai žemgrobiai. Kurie atsirado iš gausių ir stiprių šeimų , išsikovoję daugelį teritorijų paprastai karo metodais ir pavergę silpnesnes bendruomenes. Tam tikru momentu atremdavo priešų antpuolius , kartais sąjungoje su kitais kaimynais.

Žmonės gyveno gana paprastą gyvenimą – augalininkystė, žuvininkystė ir žemdirbystė. Didelių pirkimų nebuvo, tarnavo vietiniams žemgrobiams ir savo poreikiams patenkinti. Žemės nebuvo ypač derlingos, tačiau esantys miškai garantavo šiltas žiemas ir tai leisdavo vystytis gyvulininkystei.

Pasakos, kurias stengiasi sekti istorikai, apie prekybos kelius ar prekybą su svetimšaliais – buvo ir toliau sėkmingai išgalvojamos. Tai tiesiogiai buvo pasisavinta tyrinėjant Sovietų laikotarpiu kitų valstybių istorijas.

Įrodymui , šis kraštas niekada neturėjo savų keliautojų, kurie savarankiškai tyrinėtų Naujas Žemes (kas ir nusako ypatingą bukumą tautos, pririštos prie žemės).

Tad, kas buvo lietuvių tauta – tampa akivaizdu.

Išgalvoti karai ir falsifikuojami įvykiai

Kaip lengva kalbėti apie tuos įvykius, kurių nebuvo. Kaip lengva gražinti tai, kas neegzistavo ir kaip lengva likti nuolatos teisingam tuo besiremiant diskusijose su kitais.

Kada nors, kai prabėgs pakankamai laiko, žmonių tarpe atsiras intelektualesnių subjektų, kuriuos šokiruos užsienio šaltinių nebuvimas vietinei istorijai pagrįsti. Ir kiekvienas mūšis – tai graži pasaka, su netikrai vardais, bet dėka Sovietmečio didelio istorijos kraipymo aparato, kuriame faktai dubliavosi ir negalėjo būti ginčo objektu – padėjo kiekvienai tos sąjungos nariai parašyti savo tautos istoriją. Svarbiausia, jog viršesne ir sklandžiai visur dalyvaujančia galiausia būtų Rusijos imperijos svarba ir indėlis pasaulinio karo metais.

Kas viską sufalsifikavo

Taip, Sovietų sąjunga – tai falsifikavimo laikotarpis, kada nuolatos dėl informacinių priemonių stokos ir menko žmonių išsilavinimo lygio, buvo meluojama bet kurioje srityje. Tačiau buvo vieninga kryptis – kova prieš kitą Vakarų pasaulį, kas vedė į šviesią ateitį pramonės, mokslo, medicinos ir kituose srityse.

Šiuo laikotarpiu ir pasinaudojo Lietuvos istorijos specialistai, kurie iki šiol mulkina paprastą visuomenę.

Faktai, žmonių pasisakymai: a) Apie neegzistuojančią valstybę (V.Kukulas), delfi populiarus straipsnis;