Pastebėjau (arba) , jog kai kurie žmonės praleidžia gana daug laiko sukurdami įrašus. O mums užtenka kelių minučių pažinti visą jų darbą

Pastebėjau (arba) , jog kai kurie žmonės praleidžia gana daug laiko sukurdami įrašus. O mums užtenka kelių minučių pažinti visą jų darbą

Manau, jog tai nepaprastai nuostabus gyvenimo elementas, gebantis vieno atskiro žmogaus mintis paversti daugumos. Tiesą, prieš tai tam atskiram blogeriui tenka įdėti šiokias tokias pačias brangiausias gyvenimo laiko sąnaudas.

Nebūtinai blogai, nes šis elementas pastoviai egzistavo tarp žmonių, dalijantis informacija ar kokiais nors asmeniniais įpūdžiais. Tačiau virtualumas dar sykį įrodo, jog tai žmogiškoji kultūra, tam tikrų skonių ar nuomonių vertinimo aplinka – moralė joje taipogi nugali kaip ir realybėje.

PVZ:  Tarkim, Jums patinka kokie nors pasaulinio masto tapytojai, bet tuo pačiu domitės ir eiliniais, tik ką pradėjusiais tapyti meninkais. Taip , lygiagrečiai prie mėgstamų, kokią nors idėją perteikiančių kūrinių, išstatote visai nežinomus, bet vėliau sulaukiančius dėmesio darbus.

Paprastai sakant, žmonės kaupia ilgas valandas savyje informaciją, sunaudodami tam gyvenimo laiką (jiems išskirtą likimą) ir per trumpą laiko tarpą išdalija jį kitiems. Stebėtina, bet tai nuoširdus darbas, nesiekiantis jokios materialinės naudos. Tai kažkas tokio, ko dar nebuvo šiame pasaulyje tarp žmonių. Tai nėra dainų dainavimas prie laužo gyvame pažįstamų ir nepažįstamų rate – tai daug labiau nesuvokiama rizika likti šešėlyje, liekant nesuprastiems.

Kažkas neaiškaus.. Kiekvienas tuo keliu atskleidžia kas jame užkoduota.. Nesuprantu ( ir žinau, jog  niekur atsakymų nerasiu )

NB: Aišku, absoliutu skonį (ar nuomonę) neįmanoma suformuoti savyje – tai tiesiog įgimti bruožai ir spontaniškai vedantys prie virtualios saviraiškos.

..kartais, kai norisi pasiklausyti muzikos, eini tiesiog į svetimus blogus ir klausais jų surinktų kūrinių… Tokių tikrai nerasčiau , bereikalingai švaistydamas laiką..

Demokratija – vaistas nuo žmogaus visuomeninės laisvės

Demokratija – vaistas nuo žmogaus visuomeninės laisvės

Abstraktus pasisakymas, nieko savyje neturintis, bet aiškiai apibrėžia dabartinę padėtį “demokratiniame pasaulyje”. Gal ir nė kiekvienas pajėgus suvirškinti savo sąmone šį prieštaringą dėsnį, bet galbūt to ir neverta daryti, nes tai savotiškas pereinamasis etapas neturintis kitų alternatyvų.

Šiam laikotarpiui, “pirminiam technologiniam pokariniam”, būdinga taikos paieška ir tolerancijos reklama, siekiant išskirti kiekvieną atskirą grupę – suteikiant jai visuomeninio vieneto statusą bei paryškinant svarbą socialiniame gyvenime. Kitaip sakant, demokratijos laikais kiekvienas žmogus yra laisvės pavyzdys – galintis rinktis savo kelią, reikšti savo nuomone skirtingais būdais. Ir tai vadinama šiuolaikiškos demokratijos rezultatu.

Nuostabu, galbūt spontaniškai yra griaunamos tokiu būdų žmonių bendruomenės, negalinčios daugiau susiburti ginti vieno konkretaus intereso ir siekti visuomenei naudingų sprendimų. Ką vaizdžiai parodo vienadieniai mitingai Vakarų Europoje bei kaip lengvai einama kompromiso keliais.

Europos Sąjungos naujoji konstitucija, naujos taisyklės neturinčios jokio prieštaravimo lyg nebūtų kintamas pasaulis. Tas išskaidytas konstitucijos tekstas, aiškiai nieko neapibrėžiantis, tik įpareigojantis netrukdyti vadovybės sprendimų.

Tuos dvigubos taisyklės Europoje, kurioje dislokuotos JAV karinės bazės, visiškai neįtelpančios į naujosios demokratijos rėmus. Atliekančios taikos misijas NATO pavidale , saugant Europos valstybes vienas nuo kitas bei išorės agresorių.

JAV kartu su Britanija karinės kampanijos prieš kitas tautas dėl gamtinių išteklių. Ir tie naivūs gimę ir užaugę laisvoje šalyje kareiviai, vykdantys demokratinius paklusnumo įsakymus – kovoti prieš neišsivysčiusias šalis.

Tas negailestingas demokratinis materialus baudimo metodas – apmokėti teraktai, finansavimas trečiųjų valstybių valdžias, tiekiant ginklus į ketvirtas šalis – skatinant jų vidinius konfliktus. Ir daug kas kitkas.

Demokratija – vaistas nuo žmogaus visuomeninės laisvės… Besaikis egoizmas – vertybė, nesvarbu kvailas ar protingas.

NB: Ar tos skleidžiamos demokratijos yra nors kiek futbolo varžybose, stebint šimtams milijonams žmonių, belaukiančių pergalių. Kur nėra vietos subjektyvumui, o egzistuoja visuomeninė laisvė.

Kartais reikia įvardinti kodėl gyvenimas blogėja Lietuvoje (besikartojant ir naujos mintys)

Kartais reikia įvardinti kodėl gyvenimas blogėja Lietuvoje (besikartojant ir naujos mintys)

Jeigu nebūtumėte tokie naivūs ir siaurų pažiūrų, skaitytumėte skirtingomis kalbomis rašytą literatūrą (arba bent vertimus nagrinėtumėte) suprastumėte vieną baisią tiesą, kurios nė viena Lietuvos informacijos priemonė nedrįsta afišuoti arba atspausdinti straipsnį apie tai. Nors tokia informacija būtų tiesiog – nuomonės forma, o ne koks nors “antisemitizmas”.

Mano “kraujas” kiek kitoks nei daugumos skaitytojų, todėl natūraliai esu nepageidaujamas ar netoleruotinas tam tikrai grupei žmonių, priskiriančiai save prie “visagalių” žydų. Esu gana tolerantiškas, tad išmokau atskirti spekuliuojančius savo prigimtimi žmones nuo nespekuliuojančių – taikių gyventojų. Senai buvau ta suvokęs, nes vidinis priešiškumas iškildavo netikėčiausiai atvejais – gal dėl to ir mąstymas kitoks.

Neverti ginčo faktai (pastebėjimai)

Pamenate tokį, fašistinių idėjų skleidėją, “žydą” Landsbergį ? Beje, pateiksiu kaip sužlugo jo paties sukurtas fondas, dėka informacinės žiniasklaidos. Tai vat, prisimenate ir susimąstykite, kodėl jis nuolatos bando Lietuvos žmones sukiršinti su kitų valstybių piliečiais. Kodėl norima sugadinti santykius su Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos žmonėmis ir paskatinti bendradarbiavimą (ką darė ir V.Adamkus) su fašistinė valdžia Gruzijoje, buvusiu Ukrainos prezidentu (taip pat kurstančiu neapykantą Rusų tautai).

Atsakymą Jums kažin ar išdrįs pateikti, nes labai mažai tokių nepriklausomų ir neturinčių virš savęs įtakos žmonių. Tačiau jis būtų toks: vis dar tebesitęsiantis žydų kerštas už Antrojo pasaulinio karo metu vykdytus genocidus (Lietuvoje ir Latvijoje).

NB: Būtent čia ir Estijos ekonominis funkcionalumas išryškėja; Jiems mažiau trukdė genocido palikuonys.

Keista, bet taip yra. Ar verta pyktis su kaimynais? Nemanau. Ar verta keršyti už senelius ir močiutes kitai tautai? Taip. Štai nesugriaunama logika.

NB: Kiek dar kartų Jums minėti, jog Lietuvos Bankas žydo R.Šarkino rankose, kuris tikrai nėra geranoriškas Lietuvos valstybės gerovei.

Žmonių kančios. Vakarai.

Kenkimo strategija šiais laikais kitokia negu anksčiau. Vakarų pasaulyje dėl tautos išsimokslinimo ir demokratijos laisvės – nelabai “iškiliems žydams” pavyksta visiškai kontroliuoti pagrindines moralines vertybes (iškraipyti jas), nors jie visais būdais bando jas įtakoti.

Lietuvoje gi tam jokių kliūčių nėra ir artimiausioje ateityje nebus. Todėl žmonės kasdien kenčia nuo valstybėje klestinčios korupcijos, didelio nusikalstamo faktoriaus, neprieinamo išsilavinimo, mažėjančios medicininės pagalbos trūkumo, kitų socialinių negerovių – faktiškai, tokioje padėtyje smurtas gimdo smurtą, o kančios virsta kančiomis – ir Lietuvos visuomenė lieka nuolatinėje pažemintųjų vergų būsenoje (sunku tuo patikėti paprastam žmogui). Tad šis procesas manimi pavadintas – nekontroliuojama krikščioniškos tautos degradacija (šiaip nerašau).

NB: Beje, ES rodos ir nori padėti Baltijos regionui finansiškai, tik parama nueina ne ten kur reikia – ir galutiniame rezultate – pati Europa naikina Baltijos valstybes.

Daug nerašysiu, nes neperskaito iki galo įdomių minčių. Šiam kartui ir taip užtektinai. Ir nereikia kelti dviprasmiškumo, teigiant, jog ekonominės krizės metu ieškomi kaltieji – to nėra, nes ekonominė krizė Lietuvoje buvo suplanuota ir gabesni žmonės sakydavo (daug tokių nuomonių), jog tas nesąmoningas “bumas” yra kažkieno spekuliacija ir virs didele našta Valstybės žmonėms (kas dabar ir įvyko).

NB: Skaitykite LR Lietuvos banko įstatymą, kuriame aiškiai nurodomas kas atsakingas už ekonomiką ir suprasite (kartoju ne pirmą kartą).

Kam važiavo Algirdas Brazauskas į Izraelį ? Kodėl jis atsiprašė? Štai taip, kerštas yra kerštas – jokie atsiprašymai nepadeda.

Emigracija … kaip dirbtinis procesas, paleistas išsiurbti iniciatyvius iš svetimų valstybių

Emigracija … kaip dirbtinis procesas, paleistas išsiurbti iniciatyvius iš svetimų valstybių

Stebiu ir matau, jog emigracija tai nėra žmonių pasirinkimas susirasti geresnį gyvenimą, nėra ir pinigų siekimas kažkokime tikslams, nėra ir saugesnės ir patikimos vietos šeimai kurti. Tai yra primestinis dalykas. Ypatingai primestinis dalykas naujoms Europos Sąjungos šalims.

Ir, kas juokingiausia, mane stebina tie įvairūs apribojimai, kuriuos dirbtinai taikė tam tikros šalies, jog nukreiptų emigracijos srautus į tam tikrus regionus.

Viso labo šešerius metus Lietuvos respublika Europos Sąjungoje, o jau akivaizdžiai nebelieko stipriausios kartos joje – beliko tik žalias jaunimas, kuriam bepramiška toliau konkuruoti tarpusavyje, nes tobulėjimo nebus (tuo labiau, dar auga kita jaunesnė karta iš paskos).

Šis emigracijos procesas nėra orientuotas į senesnius žmones, o tikslingai nukreiptas į gyvenimo nemačiusį jaunimą, kuriuo realybės supratimą gana lengva iškreipti ir priversti gyventi pagal naujas gyvenimo taisykles (tiesą, jiem faktiškai daugeliui tai pačios pirmos – kas stipriai sugriauna jų gebėjimą objektyviai vertinti aplinką).

NB (paslaptis): Nesant iniciatyviems šalyje , lengva manipuliuoti esame valdžia ir pakreipti socialinio sluoksnio vystymą tam tikra kryptimi – tarkim , susinaikinimui.

Turbūt, jeigu dar nepragėrėte myžalais smegenų, suprasti link ko eina Lietuva ir visi priimami sprendimai.

Tai kažkokio baisaus daug mandresnio mechanizmo dalinis procesas.

Netgi dabartinė prabėgusi ekonominė krizė smarkiai sudavė tik silpnoms Europos Sąjungos narėms, išvaikydama dar didesnę dalį jaunimo iš šių valstybių. O šioje vietoje, tik du metai. Dar efektyvesnis laikotarpis ir priemonė.

Koks bus sekantis žingsnis ? Kas pajėgtų atspėti ? Manau, apribojimas finansų šioms valstybėms, suformuojant ilgalaikę krizę ir beviltiškumą, kas galutinai pakirs abejojančius išvažiuoti ir planuojančius sugrįžti nuo savos šalies.

Ir to ženklai jau matosi…

Jaunimas atskirtas nuo tėvų ir negaunantis jokių patarimų – yra tik mėsos gabalai. Jų dauguma.. Tai tik išskaidyta darbo jėga.. Ir daugiau niekas. Tuo labiau prijaukinta prie žolės arba alkoholio.

Baisu tai, jog Jūs to nesuprantate (netgi skaitant tai ką rašau; tikėti ar ne – Jūsų pačių reikalas, bet suprasti – kiekvieno žmogaus pareiga). Jūs nepajėgiate apie tai kalbėti, nes didžiulė duobė Jūsų žiniose ir negebėjime savarankiškai analizuoti, o tik pasikliauti kažkieno kito nuomone.

Žaidimas .. kuriame žaidžiama tautų ateitimis…

Virtualumo progresas (intensyviai kuriasi virtualios bendruomenės)

Virtualumo progresas (intensyviai kuriasi virtualios bendruomenės)

Galbūt jau atėjo laikas apibendrinti tų bendruomenių įtaką šiuolaikiniam gyvenimui: eilinio žmogaus ir verslo srities. Reikėtų, nes bendruomenės  tampa pagrindiniais žmonių lankymosi centrais, juose išdėstomos įvairios mintys(idėjos, pasiūlymai, patobulinimai, pastebėjimai ir t.t.) ir atitinkamai įvertinamos jų narių.

Jau masiškai išsiplėtė atskiri pirmieji produktai kaip facebook ar twitter bei geras šimtas kitų – į kurį pateko ir wordpress. Žmonės pradėjo dalintis informacija ir kooperuotis – ieškodami ne tik bendraminčių, bet ir siūlydami savo paslaugas , reklamuodami(skleisdami) tam tikras praktiškas žinias (apie produktų kokybę – vaistai, maistas; geriausiai atliekančius tam tikras paslaugas – kosmetika, kirpimas, siuvimas).

Tai tampa galinga atsvara televizijos bandymams įteigti savo reklamą, nes daug efektyvesnė priemonė pasiekti žmonių pasąmones. Taip pat tai nauja atsiverianti reklamos rinka, kurioje reklama pasiekia tiesioginį vartotoją – nereikalaujant didesnių pastangų (kas galioja ir kitiems marketingo reiškiniams, prie kuriuo verta priskirti ir politinių pažiūrų formavimą).

NB: Virtualumas jau tapo nekontroliuojamas ir nenuspėjamas savo vystymosi kryptyje kaip ir turinio prasme.

Šios bendruomenės (youtube, facebook, twitter) pradėjo griauti atskirų įžymių ir privačių svetainių naudingumą – nes jos praranda prasme egzistuoti. Žmonės renkasi diskusijos forma grįstus tinklalapius, leidžiančius išsakyti savo nuomones ir paskubomis sužinoti visiškai nesusietus dalykus.

NB: Griaunama svetainių vardo zonos – artimiausiu metu iškils keletas monopolinių vardų, sutelkiančių savyje visą virtualių lankytojų srautą. Tai kaip tai įvyko su youtube.com – tas pats dėsnis klijuojamas įmonių, žmonių, organizacijų svetainėms.

Arši konkurencija dar labiau vers tobulinti technologijas (ar žinių teikimo formas) bei skatins atsižvelgti į klientų savitumus – kasdieniniam bendravimui su jais.

Tiesiog dar vienas pastebėjimas.

Naujas amžius – naujas gyvenimas

Naujas amžius – naujas gyvenimas. Šiuolaikiškas žmogus mokesčių dykaduoniams nemoka.

Tarkim, Jūs gyvenate ir dirbate valstybėje pavadinimu Lietuva, kurioje nefunkcionuoja nei socialinė sistema bei nemokama medicininė sistema ar ta pati švietimo sistema.  Tokiu atveju Jums tikrai nepasisekė, nes esate tiesiogine prasme apvagiami tų dykaduonių, kurie Jus apkrovė neteisėtais mokesčiais. Ir gyvenate ne valstybėje, o tiesiog rezervate, kur galioja laukiniai vergystės dėsniai.

Šie dėsniai įtakoja ir neatnaujintos kelių infrastruktūros egzistavimą (kuria užsiimama tik gavus ES pašalpas), esamą apgailėtiną padėtį su nekontroliuojama teisėtvarkos institucijomis (nuolatiniai pedofilų, vagysčių, girtavimo, savižudybių, prostitucijos, siaubingų avarijų atvejai), ekonominės rinkos nebuvimą (monopoliniai prekybos centrai sužlugdė privatininkų verslus, nėra privačių stambių konkursų, o tik vyriausybiniai korumpuoti; nekilnojamo turto kainų nereguliavimas – nekontroliuojama bankų veikla) ir daugelis kitko.

Galbūt kažkas pasakys, jog reikia skirti lėšas mokykloms ar ligoninėms, bet juk ir taip žmonės sumoka dideles sumas savo vaikų atžaloms auginti, o kokybiško išsilavinimo nebegaunama vidurinėse mokyklose. Darželiai beveik visi tapo mokomi , slaugos centrai taip pat. O dažnas norinčių įstoti į universitetus paauglių mokymo etapas susikerta su brangiomis korepetitorių paslaugomis.

Tai kodėl žmonėms reikia mokėti mokesčius? Už kokias paslaugas ar garantijas?

Gana lengva į tai atsakyti. Anksčiau (netgi keliasdešimt metų atgal) pagrindinė valstybės funkcija buvo apsaugoti valstybių ekonomikas ir gyventojų saugumą: todėl buvo žemos elektros energijos kainos, vandens ir šildymo kainos bei didelė mokesčių dalis skiriama saugumo užtikrinimui – kariuomenės išlaikymui.

Dabar gi, valstybė (gavus žmonių mokesčius) neužtikrina nei to nei ano, nes pažangi technologija leido atsiriboti arba nebespėti su jos vystymusi. Kitaip išsireiškus – viskas tapo privataus sektoriau dalimi (pensijų fondai, elektros energija, dujos, vanduo ir kitkas privačiose rankose), o karinis saugumas atsilikęs dėl branduolinio ir kitokio masinio ginklo paplitimo visame pasaulyje.

NB: Galbūt kas nors prieštaraus, kalbės apie valstybinius institutus, valstybės saugumo funkcijas, muziejus, miškų ar vandens telkinių reikalingos priežiūros funkcijų – tačiau visa tai puikiai funkcionuoja be valdžios aparato (daugelis jų ir taip priklauso ES įstatyminei netiesioginei kontrolei – saugomos vietovė, istorijos paminklai).

O gal prekių kontrolė, kuri “tariamai” saugo Lietuvą nuo svetimų rinkų kenksmingo poveikio? Visai ne. Kontrabanda šiuo metu ir anksčiau buvo, sudarė daug didesnį skaičių negu visos valstybės BVP (šešėlinė rinka).

Apibendrinant akivaizdu, jog šiuolaikiškas žmogus mokesčių nemoka valstybės dykaduoniams, nors pastarieji bando laikytis senų tradicijų ir apkrauti verslininkus ir paprastus žmones įvairiais privalomais mokesčiais, kaip ir bausti už tai.

NB: O kalėjimai gali pilnai funkcionuoti iš privačių lėšų – nusikaltėlių pilno turto konfiskavimo, atidirbant kalėjimo gamyklose gaminant produkciją.

Teismo pareigūnai ir taip korumpuoti, ima juk mokesčius už bylų peržiūrą, kyšius ir kitką.

Ar Lietuvos jaunos mamos(dalis jų) gimdo iš meilės ar dėl pinigų (pastaba apie skandalą)

Ar Lietuvos jaunos mamos(dalis jų) gimdo iš meilės ar dėl pinigų (pastaba apie skandalą)

Kiekvienoje valstybėje egzistuoja tam tikra socialinė sistema, kuri garantuoja jaunų šeimų socialinį saugumą – pasirūpinant jų nedarbingumo laikotarpiu, gyvenimo būsto ir kitais klausimais. Tai egzistuoja dėka visuomeninio (nebūtinai valstybės valdymo organų atskirai) suvokimo, jog valstybės ateities gerovė priklauso nuo jaunosios kartos ekonominio, emocinio gerbūvio.

Aišku tokioms sistemoms atsirasti reikėjo nueiti gana ilgą bandymo reformų kelią – vadovaujantis unikalių šalių ekonominių išsivystymo lygiu, demografiniais jų parametrais, statistiniais rodikliais. Atlikus analizės darbus imtasi atitinkamų ir sprendimų, kurių rezultatai atsispindi gyvenimo kokybės lygio parametruose: vidutiniai ir minimalūs darbo užmokesčio atlyginimai, gyventojų skaičiaus kitimai, emigracijos ir imigracijos santykiai, įvairių socialinių išmokų dydžiai.

Tai atliktas sudėtingas Europos valstybių darbas, garantavęs dabartinių Europos valstybių stabilią socialinę sistemą, netgi ekonominio sunkmečio metu.

Lietuva gi – pasižymėjo paprastu lėšų grobstymu (pensijos, pašalpos) ir degradavusia savigarba

Įvardinsiu kas įtakojo dabartinius socialinių išmokų mažinimo svertus, detaliai nesigilinant į atskiras žmonių grupes. Vertinant, jog nuo 2004 metų ir anksčiau į Lietuvą pradėjo plaukti papildomos įplaukos (ES lėšos, įstojimo parengimui bei vėliau Europos sąjungos paramos lėšos), kurios sužlugdė smulkaus verslo vystymąsi, šalyje gimė “antroji stadija vagių sindromo” (pirmasis buvo – sovietmečio palikimo iššvaistymo laikotarpis).

“Antros stadijos vagių sindromas” – neracionalus(nusikalstamas) valstybinio aparato ekonomikos rodiklių apskaičiavimas (nesivadovaujant jokiais protingumo kriterijais) ir priėmimas tam tikrų įstatymų, machinacijos su SODROS išmokomis(pensininkams, motinystės ir tėvystės išmokos).

Lygiagrečiai atsirado savaiminiai piliečių piktnaudžiavimai – pensininkai didinosi pensijas, jaunos motinos ir tėvai ėjo tėvų keliais ir atitinkamai didinosi kitas išmokas. Visuomenėje pradėjo klestėti ekonomiškai visiškai nepagrįsta (neatsižvelgiant į žmonių darbo našumą, produkto kūrimą ir kt), vėliau “įprasta” , “savinimosi manija”.

Tai įvyko, nes post-sovietinėje valstybėje klestėjo iškreiptas laukinis kapitalizmas, nuolatos bandant klaidinti visuomenę apie funkcionalų valstybinį valdymą. Kuris vėliau peraugo į atskirų kelių grupių interesų konfliktą – į materialųjį alkį, bet kokiomis priemonėmis gauti kuo didesnius materialius resursus (statybų bumas, kainų kilimas, įvairios valstybinės dotacijos – kaimo turizmas ir kt.).

Dėl meilės ir pinigų

Atsirado ypatinga dalis motinų ir tėvų, pasinaudojusių aukščiau aprašyta masine padėtimi (tas procesas nusileido nuo viršaus žemyn – gobšus materializmas), atsirado dalis darbdavių suinteresuotų savanoriškų motinų/tėvų išnaudojimu ir kiti atvejai. Taip Lietuvoje be meilės gimė nemaža dalis gyventojų, kuriems vaikai tapo elementariu pasipelnymo šaltiniu. Taip atsirado grupė žmonių, kurie prarado supratimą dėl būtinumo dirbti ir elgtis pagal rinkos sąlygas – o tiesiog naudotis įstatyminėmis spragomis ir savintis pagal pavyzdį nusikalstamos Lietuvos valdžios.  Ir tai tapo dar vienu moralinio degradavimo požymiu.

NB: Gana daug šokinėjau mintyse, nes visa tai susiję su bendra Lietuvos padėtimi šiuo metu. Atsiprašau, jeigu skaitėt ir supratote apie ką parašyta.

Kaltint nieko šiuo atveju negalima, nes žmogus jau tokia būtybė, kuriai norisi daug – ir jo nesustabdyti atsiradus palankioms aplinkybėms jam evoliucionuoti (išbandyti kažką naujo – įsigyti, patirti – pakeliauti , ir t.t). Kaltinti sudėtinga ką nors konkrečiai – tai visos valstybės bendra atsakomybė. Ypač prieš tuos vaikus, kurie gimsta iš reikalo…

Žinote ko negalima gailėti ? Biurokrato esančio kokioje nors partijoje ir mylinčio Vakarų kultūrą

Žinote ko negalima gailėti ? Biurokrato esančio kokioje nors partijoje ir mylinčio Vakarų kultūrą

Pagalvojus, karo atveju, tokius padarus reikėtų visiškai negailėti ir imtis paprasto veiksmo nuo tolimesnio jų kenkėjiško gyvenimo šiame pasaulyje – pagelbėjant jiems pasiekti materialaus rojaus. Pamąstykime kas jie tokie.. Už kiek jie parduos viską vardan asmeninės gerovės

Dažniausiai jie būna nusiteikę Amerikos labui, bet gyvena Lietuvoje, neemigruoja niekur – o parazituoja partijinėje priklausomybėje.

Trumpinant – žmogus partijoje yra visuomenės priešas. O priešams nėra vietos visuomenėje.

Demokratijos pažinimas (anglų kalba, Kinija). Eksperimentas su trečios klasės vaikais

Demokratijos pažinimas (anglų kalba, Kinija). Eksperimentas su trečios klasės vaikais

Įspūdingas tyrimas su vaikais.

kitos dalys

Ar informacijos ieškojimas internete – tai šiandienis kasdienis kiekvieno žmogaus hobis(pomėgis) ?

Ar informacijos ieškojimas internete – tai šiandienis kasdienis kiekvieno žmogaus hobis(pomėgis) ?

Visai neseniai virtualumas arba interneto erdvė nebuvo rimtai vertinama, nors ir atsirasdavo specialistų skelbiančių, jog šis virtualumas taps mums lygiaverčiu esamai tikrovei. Vis su kiekvienais metais įtraukdamas giliau ir negrįžtamai per pramoginius , informacinius ir darbo elementus.

Taip ir atsitiko, tačiau niekas nesitikėjo, jog virtualumas taps ir mažamečių vaikų gyvenimo dalimi, lavindamas juos per įvairius žaidimus. Kas sąlygoja mintį, jog augančios kartos bus ypač funkcionalios virtualioje erdvėje, perkeldamos visus tikrovės gyvenimo elementus virtualybėn (na , technologijos tą leis).

Tačiau , šiai dienai, informacijos ieškojimas tampa dar viena laisvalaikio (ir darbo) pramoga, veikianti žmogaus sąmoningumą ir įtakojanti besiformuojantį svarbiausią asmenybės bruožą – jo pasaulėžiūrą.

Eilinis žmogus atpranta nuo tam tikro “svetimo sumodeliuoto” tvarkaraščio, kuris reikalauja budėjimo režimo prie Televizoriaus, stebint žinias ar abstrakčius informacinius pranešimus. Žmogui jau nebeužtenka pateikiamų žinių ir jis nepastebimai nebesilaiko “tvarkaraščio”, eidamas į virtualumą.

Virtualumas tampa pagrindine baze , lygiai kaip knygynas( ieškant knygos), ieškant savotiško atpalaiduojančio pasitenkinimo kasdienai (keista, bet juk ir pažinčių lygmenyje, virtualumas tapo nr1, norint rasti fizinio poreikio objektą).

Juk smagu pasisemti tikrąsias žinias, kuriomis nepajėgūs pasidalinti darbo kolegos ar artimi draugai. Smagu pasijausti intelektualesniu (protingesniu) už kitus, nesivadovaujant vien populiariausių portalų skelbiamais viešais žinių šiukšlynais.

Tai yra kažkas įdomaus. Žmogus atranda savo vertę. Pajunta gebėjimą mąstyti , atsirenkant šaltinius, suprasti aplinką, kurioje gyvena,  bei atsekti priežastinį ryšį į savo subjektyvios esybės vystymą (kodėl socialinės ekonominės sąlygos būtent tokios ir ne kitokios).

Taigi, ar informacijos ieškojimas tik hobis? Ar tai daug daugiau,  galbūt vadinama žmogaus evoliucija ?

Realybėje, valstybėje neegzistuoja vien Lietuvių tauta, o yra Lietuvos tauta (kurią sudaro skirtingi šioje teritorijoje gimę etnologiniai elementai)

Realybėje, valstybėje neegzistuoja vien Lietuvių tauta, o yra Lietuvos tauta (kurią sudaro skirtingi šioje teritorijoje gimę etnologiniai elementai)

Vienas tokių elementų ir yra – Lietuvių tauta, sudaranti tiesiog pagrindinį branduolį Lietuvos valstybės. Juk nuo senų laikų teritorinis pasidalijimas buvo sutapatinamas su toje vietovėje gyvenančiais asmenimis: ar ten skaidyti pagal žemaičius ar aukštaičius, ar lenkų apgyvendintą Vilniaus kraštą.

NB: Ar egzistuoja nors viena tauta žemėje nepermaišyta daugiatautiniu pagrindu? Neegzistuoja. Sudėtinga suprasti, bet reikia susimąstyti.

Visi etnologiniai elementai gyvenantys Lietuvos valstybėje formuoja bendrą Lietuvos tautą, kurioje subjektai vadinami lietuviais. Todėl “lietuvio” sąvoka yra visai kiek kitokia, negu stengiamasi ją sutapatinti su Lietuvos Respublikos piliečiu ( lietuviu negalima tapti gimus užsienyje ir gavus vien pilietybę – žmogus priklauso tai žemei, kurioje išvysta dienos šviesą).

NB: Vertinant taip, galvon šauna gana įdomus supratimas, kodėl žydai “suvaro” įvairiose šalyse gyvenančius žydus į Izraelį, kuriame gimsta jų vaikai, pasiruošę krauju ginti Tėvynę (Izraelį).

Tuo pačiu tas paaiškina, kodėl žyduomenė nuolatos stengiasi išskirti kokią nors etnologinę dominantę socialiniame sluoksnyje ir paryškinti jos svarbą valstybės gyvenime ( pvz, “lietuvių” kiršinimas su lenkų etnosu; arba rusus kiršinant su totoriais Rusijos Federacijoje).

Pamenu šią akirmirką(berašant) vaikystę, kai lietuviškai kalbantys jaunimas buvo nuteiktas proamerikietiškai tėvų dėka, kurious prieš tai apdorojo žydas Landsbergis. Pamenu, negalėjęs suprasti , būdamas dvylikos metų, kaip vaikai gali parsiduoti svetimiems. Pamenu, dar Panemunėje, futbolo treniruotės metu atvažiavo užsieniečių(amerikiečių) autobusas ties tomis pradėtomis griauti kareivinėmis, o iš jų išlipę turistai padalijo vaikams saldainius ir , atrodo, kažkokius ten lankstinukus ( ale kaip Afrikoje ).

Pamąstymai.. Kurie atveria suvokimą kas yra fašizmas ar nacionalizmas besiremiantis į netvirtą pamatą, kokie jo tikslai – kam to reikia ir koks galiausiai rezultatas.

Gražios šventės buvo praeityje, pagonybėje.. o dabar gi.. prasigėrusių alkoholikų vakaronės

Gražios šventės buvo praeityje, pagonybėje.. o dabar gi.. prasigėrusių alkoholikų vakaronės

Kiek protingesni žmonės supranta kokiame giliame mėšle dabartinė visuomenė su įvairiom Kalėdom, Kučiomis.. Tas neduota suprasti jaunam ir nesuprantančiam gyvenimo žmogui, kol jis savarankiškai neišnagrinės kas tai yra.

Nelabai ką turiu pridurti prie to ką abstrakčiai rašęs prieš penkerius metus

Kai kurios visuotinai priimtos šventės susijusios su religija arba tiesiog yra tikinčiųjų šventės. Manau, kad ir Kalėdos priklauso šiai kategorijai. Tai – tikėjimo, religinio propagavimo, moralinių vertybių prisiminimas, galima laikyti, šeimos vieningumo, jos stiprybės įvertinimo dienos.

Kiekvienas tikintis žmogus vieną kartą per metus šiai šventei skiria tam tikrą laiką ir privalo laikytis jos šventimo taisyklių. Tačiau, jeigu manyti, kad šventė yra susijusi su Dievo paminėjimu ar garbinimu, būtina būti geram, doram žmogui, nes tik tyra širdimi galima švesti. Tačiau gerai save pažįstame ir nė vienam žmogui nepavyksta būti absoliučiai geru, nei išskirtinai blogu. Iš tiesų. kaip tada galima taikyti visuomenei šį minėjimą.

Visi, kaip susitarę, sako, jog nėra svarbu ar geras, ar blogas,- nesvarbus tas gerumas, nuoširdingumas, atvirumas ar dar kas, nes to laiko ir taip nėra daug , jog  atšvesti ir pasijusti artimesniu šventoms dvasioms.

Ko tais neišmanau sklandaus formulavimo savo nuomonės šitoje vietoje. Bet tiek to, visokio kraujo žmonės susėda prie vieno stalo ir prisimena Dievo malonę. Manau, mažai kas iš jų tikrai prisimena Dievą, nes jų mintyse tos pačios mintys, su kuriomis jie pastoviai gyvena. Sudėtinga taip švęsti. Tiesiog yra vienas neigiamas reiškinys – klaidinimas kitų susaistytas su veidmainiavimu. Yra vaikai, jauni ir nepatyrę asmenys, kuriems tai padaro didelį įspūdį. Nors ką čia pridurti, yra taip kaip matome.

Daug žmonių nesugeba rasti įdomesnio užsiėmimo, ir atsispirti žmogaus poreikiui jaustis išskirtinai, – nepaprasta, todėl ir gaunasi masinis “šventinis susirgimas”.

Iškreipus kartą tikrovę (pažeidus moralinius dalykus), tampa taip sudėtinga atstatyti , jog pasiduodama ir susitaikoma su beviltiška padėtimi “minioje”.

Yra toks paprastas sprendimas, išsprendžiantis tamsiaodžių ir baltos rasės maišymosi intelektualinius niuansus

Yra toks paprastas sprendimas, išsprendžiantis tamsiaodžių ir baltos rasės maišymosi intelektualinius niuansus

Kaip ten bebūtų, bet tamsesni žmonės dažniausiai mažiau integralūs į šiuolaikinę besivystančią aplinką. Bet baltaodžių maišymasis su tamsiodžiai generuoja degradavimo kreivę, smarkiai sulėtinant galimybes naujos kartos pasiekti kokių nors atradimų ar tiesiog dominuoti aplinkoje, sukuriant naudingą ir kokybišką produktą.

Tačiau, jeigu tuo pačiu metu, baltos rasės žmonės maišytųsi ne vien su priešingos spalvos žmonėmis, bet ir su įstengtų sukurti šviesios spalvos gyvybę – tas išspręstų kelias problemas vienu metu: juodaodžių auganti karta panaikintų dalinį intelektualinį atsilikimą, o baltosios rasės žmonės sukurdami naujas gyvybes (baltas) neprarastų ir šviesios spalvos atspalvį visuomenėje.

Taigi, tai turbūt vestų prie komplikuoto auklėjimo, tačiau. Juk ir taip šiuo metu moterys su mielu noru augina benkartus – joms gi netgi nesvarbu kokios spalvos tas benkartas.

Neišdirbtas pamąstymas. Nors, pats gyvenimas prie to eina.

Kodėl keiksmažodžiai yra būtini “blog’uose” esamu etapu ?

Kodėl keiksmažodžiai yra būtini “blog’uose” esamu etapu ?

Galima puikiai apseiti be arštrios emocinės sklaidos dėstant mintis ir bendraujant su skaitytojų, bet įvertinant dabartinį išsisluoksniavimą visuomenėje – kai ne visiems tenka mokyklose išbūti visas pamokas, pabaigti jas, įstoti į auštesnes mokyklas ir įgyti žinias – turime neapsiriboti “išsilavinusiais ar protingesniais”.  Auditorijoje (virtualioje) dalyvauja neseniai išmokę skaityti ir patyrę seni vilkai (iki universitetų profesorių), kurie savaip interpretuoja informaciją, lygindami ją su turima gyvenimiška patirtimi, kas atitinkamai įtakoja galutines išvadas(netgi tas, kurias jie vėliau perduoda savo aplinkoje).

Lygiai taip pat skaitytojais tampa “skustagalviai”, “forsai”, “pankai”, religingų įstaigų nariai, partinių organizacijų atstovai ar gerbėjai. Ir visi jie puikiai suvokia keiksmažodžių vartojimo reikalingumą, bei jų priklausomumą bendrai gyvenimo bendravimo kultūros estetikai, nors daugelis radikalesnių(konservatyvesnių) pažiūrų žmonių stengsis neigti tokį palyginimą.

Deja, negalima savęs riboti, jeigu suvokiamas perduodamas žodžiais poveikis sukels tikėtinus rezultatus. Todėl keksmažodžiams paliekama vieta ties emociniais pareiškimais.

NB : Esamas etapas – įtraukti kuo didesnį skaitytojų ratą, neskirstant jų pagal kokį nors kriterijų.

Teisingas aplinkos, kurioje gyvename, supratimas

Kodėl geriau nupiešti ir reziumuoti trumpu tekstu esančias mintis

Kodėl geriau nupiešti ir reziumuoti trumpu tekstu esančias mintis

Bet kokią informaciją dažniausiai lydi ir žmogaus savaiminis vaizduotės mechanizmas, padedantis labiau įsisavinti gaunamas žinias  – o realybėje vaizduotę atstoja praktiniai įgūdžiai, leidžiantys ilgam laikui suformuoti reikalingus bruožus.

NB: Jeigu kalbėti apie visuomeninio žmogaus formavimo ypatybes – praktikoje naudojami smulkūs ir tikslūs agitaciniai šūkiai bei stengiamasi pritraukti žmones į demonstracijas, įvairias masines akcijas. Ir daugelis subjektų(žmonių) tuo metu netgi nežino kokia tematika rengiami tie masiniai susibūrimai, pasikliaudami ankstesne patirtimi būti tarp įprastų transparantų. Tačiau tai ilgalaikis procesas ir netinkantis dabartiniam informaciniam karui, reikalaujančiam skubios adaptacijos prie naujo informacinio srauto, įvertinant žmonių vystymosi (įsisavinimo) greitį. Delsti negalima.

Taigi, nematau prasmės apkrauti skaitytojų ilgais tekstais, nes žmogaus sąmonė sugeba puikiai savarankiškai  ir teisingai apdoroti iš šalies gautus signalus. Aišku, jeigu asmenys nėra alkoholinėje būsenoje ( tendencingai trinantys savo atmintį ), nors tokie kažin ar besilanko čia.

Kuo man patinka toks grafinis-tekstinis žaidimas, tai tuo, jog išreikšdamas vieną mintį , daugelis supranta kiek kitaip ją – išplėsdami ir detalizuodami pagal savo asmeninę patirtį. Tai lyg toji daugelio žurnalistų ieškoma ir nerandama mozaikinė informacijos perteikimo schema – kai skaitytojas visiškai nejaučia dedąs pastangas suvokimui svetimų minčių.

Tiek ir tenorėjau šiam pirmadieniui. Aišku , šis būdas nuolatos naudojamas reklamos srityje (bet gana siaurai), mokslo žinių supaprastintam perdavimui klausytojams. Tačiau, dviračio išradinėti nereikėjo – tiesiog pritaikytas prie pastoviai besikeičiančios gyvenimo dinamikos.

Tie paveiksliukai iš atminties nepradingsta labai ilgai …

Beje, tas NB – kadaise, jau nebesančios, chemijos mokytojos įskiepytas akcentas.

Dėkui

Jeigu Jūs norite būti protingesniais, nemanykite, jog viskas daroma vien dėl pinigų. Principas: pinigai yra tik priemonė tikslams pasiekti

Jeigu Jūs norite būti protingesniais, nemanykite, jog viskas daroma vien dėl pinigų. Principas: pinigai yra tik priemonė tikslams pasiekti

Tol kol jauni, tol sudėtinga suvokti šią teisybę, nes daugelis suaugusiųjų nepajėgūs patekti nei pavyzdžių, nei deramo paaiškinimo šios griežtos taisyklės.

Piniga yra tik priemonė įvairiems tikslams pasiekti ir jokiu būdu nėra galutinis tikslas protingesnių žmonių. Pinigai virsta tikslu neišsilavinusiems, nepatyrusiems asmenimis, kuriais lengva manipuliuoti ir daryti tolesnę įtaką jų sprendimams.

Dažnai girdite, jog ne piniguose laimė ar kokią kitą patarlę panašaus turinio. Tačiau patikėti tuo nenorite, o vertėtų.

Šis finansinis instrumentas buvo protingai pritaikytas įvairių materialinių ir nematerialinių daiktų vertei įkainoti ir juo išspręsti ginčus dėl jų kokybinės ar kiekybinės išraiškos, supaprastinant verslo santykius tarp žmonių. Tačiau ilgainiui suveikė žmogiškoji prigimtis, norinti kompensuoti vienus trūkumus kitais – kaip pvz. anksčiau žmonės stengėsi sukaupti didesnius kiekius įvairių maistinių atsargų (tarkim grūdų), vėliau žemės plotų (kartu su miškais) ir kt. Ir toji prigimtis virto pinigų kaupimo tikslu (grynųjų arba popierinių).

NB: Kodėl gi žydai? O užduokite sau klausimą koks jų kompleksas? Kraujomaiša. Kastracija. Išsigimimai.

Tas ilgai negalėjo tęstis (prisiminkit lobių paieškas arba piratų salas, kurs slėpdavo skrynias su monetomis ir brangenybėmis – juk tai visai nesena istorija), nes koncentracija vienų rankose sukeldavo trūkumą kituose – kas nepatikdavo tretiesiems. Gimė manipuliacija, gimė padirbinėjimas – atsirado “žyduomenės sindromas” (1680-1750 metai).

Žydai pamatė, jog ši žmonių silpnybė gali pasitarnauti jų tautos išlikimui ir įgyvendinti kadaise išgalvotą pasaulio užvaldymą. Nes beveik kiekvienas materialinio pasaulio atstovas tapo priklausomas nuo turimo pinigų kiekio ir jų vertės. O tai smarkiai įtakojo visus žmogaus gyvenimo aspektus ir jam nepaklusti žmogus neturėjo alternatyvos (idealoginė religija – buvo jau pasenęs manipuliavimo arba išlikimo metodas).

Tai paaiškina, kodėl kartais girdite, jog žydai niekuo dėti , o egzistuoja dar kitos grupės žmonių, gebančių žaisti šį “materialinių vertybių svyravimo žaidimą”. Taip, egzistuoja, nes toks jau pasaulis, kuriame žmogiškos dvasinės ambicijos daug aukštesnės už bet kokį materialumą. O materialumas tik priemonė iškelti vidinius samprotavimus į paviršių ir užkrėsti jomis kitus.

Ši grupė žmonių – tai europiečiai, kuriuose istorinis (arba kultūrinis) paveldas slypi genofonde ir todėl iki šiol neįmanoma sunaikinti laisvo žmogaus pasirinkimo sprendžiant kokioje aplinkoje ir kaip jam gyventi ( panagrinėkite architektūrinį grožį senųjų Europos sostinių ).

Tačiau, grįžtant prie to ką norėjau pasakyti.

Dabartinis amžius leidžia teisiniais instrumentais įtakoti visuomenės gyvenimus per įstatymines privalomas bazes. O priėjimą prie tų bazių turi kiekvienas žmogus, kuris dažnas tampa priklausomas nuo materialinio sindromo (“žyduomenės sindromo”).

NB: Juk ne šiaip yra sugalvotas posakis: skupas kaip žydas, arba “Ar tu žydas?” ( štai Jums ir logine seka atskleista realybė)

Būtent šie asmenys ir yra pagrindiniai parazitai, nes nesugeba atskirti asmeninių interesų nuo visuomeninių, kas savo ruožtu pagimdo korupciją ir tuo sekančius nusikaltimus ( neatsakingumas->teisinė aklavietė->girtuokliavimas->smurtas->medicinos atsaini pagalba->savižudybės arba kitokia seka).

Būtent šie asmenys priima pačius baisiausius ir didelę žalą atnešančius sprendimus visuomenei. Būtent jie tampa žydų spekuliacijų aukomis tuo nesuprasdami – virtę materialinės pasąmoninės realybės aukomis. Todėl ne vien žydai kalti dėl esamų sunkių laikotarpių, jeigu jiems pavyksta užčiopti minėtas aukas antru manipuliavimo įrankiu (pinigais – Europos Sąjungos paramos lėšos).

Vis niekaip neprisiruošiu sumąstyti metodą kaip ištraukti auditoriją iš “delfi.lt”, “alfa.lt”, “balsas.lt” ir “lrytas.lt”

Vis niekaip neprisiruošiu sumąstyti metodą kaip ištraukti auditoriją iš “delfi.lt”, “alfa.lt”, “balsas.lt” ir “lrytas.lt”

Reklamos būdais yra riboti, nes jų efektyvumas yra menkas šiais laikais ir šiaip, kažkaip “žema” reklamuotis su tikslu pritraukti skaitytojus, norint jų praregėjimo ir įkvėpti juos drąsa reikšti asmeninę nuomonę visais be išimties klausimais.

Taip, Drąsius Kedys stipriai paveikė Lietuvos visuomenę, parodydamas asmeniniu pavyzdžiu, jog įmanoma kovoti prieš dykaduonius biurokratus (urodų kraujomaišinį švogeryną) ir jį gana lengvai nugalėti. Galbūt kažkas prieštaraus, jog nieko nepasiekta – deja, procesas tiek pajudėjęs, jog daugeliui iš “pedofilų klano” šviečia kalėjimas. Ir jie šiuo metu reketuoja vieni kitus – kas man labiausiai juokinga (patinka jausti aukų chaotišką beprasmį blaškymąsi – kam nepatiks kai atmatoms neilgai beliko Lietuvoje bebūti).

Bet užduotis išlieka, nes dar pakankamai daug žmonių, gebančių naudotis informaciniu tinklu (internetu) nėra pasiruošę pažvelgti į save per veidrodį – pajausti to moralinio dušo povekį ir šiokį tokį palengvėjimą, nes dar ne viskas prarasta juose.

Sudėtingumas tame, jog per kažkiek metų susiformavo įpročiai verčiantys juos nuolatos vartyti išvardytas spekuliacines priemones ir lankytis tuose tinklalapiuose, kuriuos jiems pakiša: pvz. alfa.lt siunčia savo auditoriją į silpnavalio politologo A.Račo blogą, kuriame susikaupia panašūs ribotų pažiūrų veikėjai ir džiaugiasi neviršija primesto idealo portreto. “Lrytas” – turi savų pedofilų gaują, o komunistų (socialdemokratų) “balsas.lt” iš nevilties atidavęs dėmesį Tomui Čyvui (kuris , mano manymu, ateityje bus pagrindinis politologas Lietuvoje, nes mąstymas teisingais, tačiau jį veikia aplinka su senais stereotipais).

NB: Visus įrašus spontaniškai, ypatingai nesigilindamas į juose atskleidžiamas aktualias problemas ir sprendimo būdus. Tiesiog taip gaunasi kaip rezultatas ilgų valandų analizės vieno ar kito klausimo. O “atsikratymas” – virtimas virtualia informacija Jums. Negalėčiau laikyti visuomenių rūpesčių galvoje, juk tai paties socialinio sluoksnio reikalai.

O šiaip, wordpress – tai universalu, nes jaunimo gana daug, kuriam tenka matyti objektyvesnį vaizdą ir daugiau  nebenugrybauti vienminčių pokalbiuose ginčijantis dėl kokių nors praeities ar dabarties faktų. Nes kiekviename lieka prisiminimai gauti iš šio “blogo”.

Sąmoningai pereinu į vis kategoriškesnę ir rizikingesnę raiškos formą, stengiuosi užčiuopti silpnas vietas , kiek tai leidžia galimybės.

Na ir galiausiai, wordpress renkasi intelektualiausias sluoksnis lietuvių tautos. Ne vien iš Lietuvos, bet iš visos pasaulio, kuriame dar paplitusi lietuvių kalba (ja kalbantys žmonės). Ši auditorija labai jauna ir perpektyvi, tai nėra popierinio laikraščio pasenę vergai  (na pvz, landsberginiai beretininka, ar komunistiniai kirkiliniai, ar amerikos  intelegentiški emigrančiukai) – kurie lėtai išmiršta su kiekvieną dieną, o tai tie, kurių mąstysenai nebepajėgs jau niekas pakenkti .

NB: Nenoriu, bet turbūt teks lygiagrečiai kurti atskirą portalą likusiai grupei piliečių.

Aišku, po truputį ir prisikapstysime iki..

Kažkaip nejauku pildyti šį blogą tokiais kategoriškais pasisakymais

Kažkaip nejauku pildyti šį blogą tokiais kategoriškais pasisakymais

Netgi truputį gėda, juk apkalbėti arba neteisingai kažkuo apkaltinti žmones nesijaučia gerai nuo sukelto diskomforto. O tai viso labo virtualus subjektyvus dienoraštis, kuriame bereikalingai šmeižiami žmonės (galbūt netgi visuomenės pripažintos asmenybės). Net pačiam nemalonu pagalvojus kaip jie galėtų reaguoti ir pergyventi.

Tam kategoriškumus kažkaip nesutvertos ribos ir pradėjus nerandama pabaiga arba tarpinis sustojimas – tai lyg užtvanka sugriovęs upelis, laikui bėgant neįtilpęs į jam iškastą ertmę realybėje. Labai negerai užsiėmimas, toks nešvarus ir pilnas pikčio (ar neapykanto) – kaip priklausomybės liga.

NB: O tuo labiau, nesmagu užimti erdvę šiame wordpress tarp paprastų žmogiškų įrašų, norinčių dalintis asmeniniais išgyvenimais. Galbūt tiesiog toks jau Jūsų likimas skaityti ką rašau. Bet jeigu norite ramiai gyventi – neskaitykite, venkite šios informacijos ir jos pateikimo būdų – nes tai Jums tiesiogiai pakenks ir realiam gyvenime. Netgi sujauks mąstymą įvairiom situacijoms – pradėsite abejoti savimi ir kitais.

O juk taip smagu būtų rašyti apie visuomeninius laimėjimus ir socialinius pakilimus, įveikiant ekonominius sunkmečius, vystant technologinę infrastruktūrą, aiškiai paliečiant kiekvieno visuomenės nario gyvenimus. Ir didžiuotis tais žmonėmis, kurie nuveikia prasmingus darbus dėl savo bendruomenės gerovės.

Kaip nemalonu suvokti, jog dabartinis laikotarpis visai priešingas išsakytai minčiai. Galbūt ir nemalonus kategoriškumas gimė kaip aborto liekana šiame procese.

Apklausoje tiems patiems  ( IP adresas tas pats ) kelis sykius balsuoti neleidžiama.

Stebiuosi, tik parašiau pastabą, o jau reikia kitą… gal jis serga

Stebiuosi, tik parašiau pastabą, o jau reikia kitą… gal jis serga

Ech, nežinau ar gerai , jog laimi Lietuvos krepšinio rinktinė.. Daugiau žmonių gers, daugiau žmonių degraduos, daugiau nesimokys, daugiau šeimų praras vidinį pasitikėjimą..

Sudėtinga suprast ši reiškinį, bet galbūt toliau aštunfinalio netrauks. Nenoriu , jog patektų į šešetuką, nes tai suduos dar vieną smūgį visuomenei blogąja prasme. Suprasti šios minties nė kiekvienas pajėgs.

Smagu kai tenka laimėti – taip, bet kartais pergalės atneša liūdnas naujienas. Viskam savas laikas. Prisiminkime Kauno “Žalgirio” savalaikią pergalę Eurolygoje. Ir kokia pamoka tai virto nefunkcionuojančioje Krepšinio federacijoje – korumpuoti žaidimai sužlugdė dešimtmečiui pačią sporto šaką ( tai kaip pavyzdys ).

Geriau nelaimėtų ir žmonės nusivilę atsisuktų į save. Į savo gyvenimus, galimybes ir tikslus.

Ir taip su kiekviena pergale – tai girtuokliavimo maratonas ir diebilų dauginimasis… Nėra kol kas sveikos visuomenės..

NB: Manau, gerai suprantu gyvenimo dėsningumą ir pozityviai nesibaigs ši sportinė laikina atrakcija. Pamatysime..